Lietuvoje darbo užmokestis ir toliau didėja dviženkliu tempu, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas abejoja, ar toks augimas išliks ir ateityje.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas šalies ūkyje, neįskaičiuojant individualiųjų įmonių, siekė 2628,2 euro prieš mokesčius ir 1594,9 euro po mokesčių. Per metus šie rodikliai padidėjo atitinkamai 10,1 ir 9,1 proc.
Vidutinis atlyginimas neparodo tikrojo skirtumo
Beveik 1595 eurų siekiantis šalies vidurkis nereiškia, kad tokią sumą gauna kiekvienas darbuotojas. Galutinis atlyginimas priklauso nuo regiono, profesijos, veiklos srities ir konkrečios įmonės.
Sostinės regione vidutinė alga po mokesčių buvo 1742,2 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 1492,2 euro. Tarp šių regionų susidarė 250 eurų mėnesinis skirtumas.
Dar ryškesnė takoskyra matoma lyginant savivaldybes. Vilniaus mieste vidutinis atlyginimas „į rankas“ siekė 1794,8 euro, o Zarasų rajone – 1246,5 euro. Skirtumas viršijo 548 eurus per mėnesį, arba per metus sudarytų beveik 6,6 tūkst. eurų.
Šie duomenys nereiškia, kad kiekvienas Vilniaus gyventojas uždirba daugiau nei kiekvienas Zarasų rajono gyventojas. Vis dėlto jie aiškiai rodo, kaip skirtingose Lietuvos vietose gali skirtis darbo užmokestis.
Pastarojo dešimtmečio rezultatus pakartoti bus sudėtinga
Prieš investuotojų konferenciją „Financial Freedom Forum“ vykusiame vebinare apie artimiausių penkerių metų ekonomikos tendencijas M. Dubnikovas buvo paklaustas, ar atlyginimai Lietuvoje ir toliau augs taip sparčiai.
Ekonomistas teigė nenorintis tikėti atlyginimų stagnacija ir pabrėžė, kad Lietuva, būdama Europos Sąjungos dalimi, neretai juda greitai ir neprognozuojamai, taip nustebindama kitas valstybes.
Vis dėlto stagnacija nėra vienintelis galimas scenarijus. M. Dubnikovas abejoja ne tuo, kad atlyginimai didės, o tuo, ar jie galės augti tokiu pačiu greičiu kaip iki šiol.
2016 metų antrąjį ketvirtį vidutinė alga po mokesčių siekė apie 601 eurą, o dabar sudaro beveik 1595 eurus. Per dešimtmetį ji pinigine išraiška išaugo daugiau nei 2,5 karto. Tačiau tuo pat metu brango prekės ir paslaugos, todėl svarbu vertinti ne tik algos dydį, bet ir jos perkamąją galią.
Augimas tęsis, bet tempas lėtės
Tokį scenarijų numato ir naujausia Lietuvos banko prognozė. Skaičiuojama, kad 2026 metais vidutinis darbo užmokestis padidės 9,4 proc., 2027 metais – 7,6 proc., o 2028 metais – 7 proc. Taigi algos turėtų ir toliau kilti, tačiau lėčiau.
Šie skaičiai apibūdina visos šalies vidurkį, todėl nereiškia, kad kiekvieno darbuotojo atlyginimas kitąmet padidės 7,6 proc. Vienų žmonių pajamos gali augti sparčiau, kitų – lėčiau, o dalies darbuotojų atlygis gali išlikti nepakitęs.
Kartu prognozuojama, kad atlyginimai didės greičiau nei kainos. Lietuvos bankas numato, jog vidutinė metinė infliacija 2026 metais sieks 5,1 proc., 2027 metais – 3,1 proc., o 2028 metais – 2,6 proc. Jei šios prognozės pasitvirtins, vidutinė gyventojų perkamoji galia turėtų toliau didėti.
M. Dubnikovas teigė abejojantis, ar Lietuva galės pakartoti tai, kas pasiekta per pastaruosius dešimt metų, nes pagal perkamąją galią ir PPP rodiklius šalis jau yra netoli Europos Sąjungos vidurkio.
Norint toliau kelti algas reikės daugiau nei sprendimų popieriuje
Perkamoji galia parodo, kiek prekių ir paslaugų galima įsigyti už turimus pinigus. Naujausiais 2025 metų Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonominis lygis, įvertinus kainų skirtumus, sudarė 87 proc. ES vidurkio. Tai nėra vidutinio atlyginimo rodiklis, o bendras valstybių ekonominio lygio palyginimas.
Ekonomisto vertinimu, norint pasistūmėti aukščiau, Lietuvai reikės kokybinio proveržio.
Todėl vien atlyginimų didinimo nepakaks. Kad darbo užmokestis galėtų ilgą laiką sparčiai augti, įmonės turės daugiau uždirbti: didinti našumą, diegti technologijas ir kurti brangesnes bei didesnę vertę turinčias prekes ir paslaugas.
M. Dubnikovas mano, kad Lietuvos ekonomika augs, tačiau išlaikyti ankstesnį augimo tempą bus labai sunku. Jo vertinimu, jei tai vis dėlto pavyktų, toks rezultatas prilygtų dar vienam stebuklui.
