Lietuvoje nukritus ukrainietiškam dronui, kilo neaiškumų dėl jo skrydžio kelio. Lietuvos pareigūnai teigė, kad aparatas į šalį atskrido iš Lenkijos, tačiau Lenkijos žiniasklaidoje pasirodė priešinga versija – esą dronas galėjo būti paleistas Lietuvoje. Nors Lenkijos gynybos ministerija šią informaciją vėliau paneigė, incidentas išryškino galimus sąjungininkių bendradarbiavimo trūkumus.
Apie susiklosčiusią situaciją laidoje kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras ir buvęs Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Antanas Valionis.
Skirtingos versijos gali būti susijusios ir su politika
Antano Valionio vertinimu, pirmiausia svarbu tai, kad Ukrainos valdžia pripažino droną esant ukrainietišką ir atsiprašė Lietuvos dėl jo skrydžio. Todėl versija, jog aparatas buvo paleistas Lietuvoje, ekspertui atrodo mažiausiai tikėtina. Jis neatmetė galimybės, kad dronas iš Ukrainos galėjo skristi per Baltarusiją.
Incidentas įvyko tuo metu, kai buvo surengtos didelės Ukrainos atakos prieš Peterburgą ir Leningrado sritį. Valionis pabrėžė, kad per šiuos smūgius buvo apgadinti naftos terminalai ir duomenų centrai, o dalis dronų galėjo būti paveikta Rusijos atsakomųjų priemonių ir nukreipta nuo pradinio maršruto.
Pasak jo, tai nėra naujas reiškinys. Per ankstesnius didelius išpuolius prieš naftos terminalus prie Baltijos jūros ir Peterburge dalis dronų taip pat pateko į Estiją bei Suomijos teritorinius vandenis. Iš kelių dešimčių aparatų Rusijos gynybos sistemas paprastai įveikia tik vienas ar du, todėl neaišku, kur nusileidžia likę suklaidinti dronai.
Ekspertas svarstė, kad Lenkijai pripažinti, jog dronas perskrido jos teritoriją, vėliau įskrido į Lietuvą ir sudužo Pasvalyje, galėjo būti politiškai sudėtinga. Lenkijoje tai vyksta prezidento ir premjero priešpriešos bei rinkimų aplinkoje, todėl toks pripažinimas galėtų išprovokuoti didelę kritiką.
Valionio teigimu, mažai tikėtina, kad dronas apskritai nebuvo Lenkijoje. Šiuo metu šalys keičiasi radarų duomenimis, kurie galėtų padėti nustatyti, ar aparatas buvo matomas. Vis dėlto stebėjimą apsunkino visą dieną trukęs debesuotumas ir rūkas.
Dėl prasto matomumo pakilę lėktuvai, kurie galėjo būti pasiųsti drono sulaikyti, neturėjo vizualinio kontakto su aparatu. Ekspertas pabrėžė, kad pirmiausia svarbu nustatyti, ar dronas buvo matomas radaruose, o išsiaiškinti tikslų jo atsiradimo vietą ir maršrutą – jau kitas uždavinys.
Valionis neatmetė ir alternatyvios versijos: dėl prasto matomumo dronas galėjo atskristi per Baltarusiją ir ties Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos sienų susikirtimo vieta pasukti į Lietuvos pusę. Vis dėlto jis taip pat įžvelgė politinio aklumo ir nenoro pripažinti skrydžio per Lenkiją požymių.
Trūksta nuolatinio Lietuvos ir Lenkijos dialogo
Incidentas iškėlė klausimą, ar Lietuvos ir Lenkijos institucijos pakankamai glaudžiai keičiasi jautria informacija. Juolab kad prieštaringi duomenys viešumą pasiekė iš Lenkijos gynybos ministerijos šaltinių.
Valionio nuomone, Lietuvos ir Lenkijos kontaktai kurį laiką nėra pakankamai intensyvūs. Nors egzistuoja įvairūs anksčiau sukurti bendradarbiavimo kanalai, strateginės partnerystės institutai ir pasienio bendradarbiavimo komisijos, realaus nuolatinio dialogo, jo vertinimu, vis dar trūksta.
Ekspertas neatmetė, kad droną galėjo mėginti paleisti hibridinio karo grupės ar pavieniai asmenys. Tokia prielaida, pasak jo, galėtų būti svarstoma atsižvelgiant į sprogdinimus radijo elektronikos sandėliuose Lenkijoje, Lietuvoje demaskuotą bandymą, taip pat į panašius atvejus Bulgarijoje ir kitose šalyse.
Tačiau tokio nuotolio dronai yra gana dideli, todėl jų atgabenimas į Lietuvą ir paleidimas vietoje nebūtų paprastas. Valionis taip pat atkreipė dėmesį, kad nuolatinės kritikos sulaukiantys Lietuvos ir Lenkijos politikai yra įsitempę ir kartais į situacijas reaguoja pernelyg aštriai.
Jo teigimu, dabartinis karas yra naujo pobūdžio, o valstybės dar tik mokosi atpažinti jo keliamas grėsmes. Atsiradusias problemas pirmiausia reikėtų pripažinti – tik tada būtų galima jas spręsti, šalinti ir užkirsti kelią jų pasikartojimui.
Jeigu šalys problemas neigia, ignoruoja ir neaptaria su kaimynais, politikai patys sau sukuria papildomų kliūčių. Valionis pažymėjo, kad profesionalesni politikai tokių situacijų paprastai išvengia, o puolami ir mažiau patyrę pareigūnai dėl įtampos gali priimti klaidingus sprendimus.
Trumpo pozicija Ukrainos atžvilgiu ir vėl keičiasi
Kalbėdamas apie Jungtinių Valstijų poziciją, Valionis teigė, kad ji šiuo metu atrodo artimesnė Rusijai. Ekspertas svarstė, ar Donaldas Trumpas įtikėjo, jog Rusija pagaliau sutiks sėsti prie derybų stalo, ir ar šį kartą jo retorika nebesikeis.
Vis dėlto Valionis priminė, kad Trumpo pozicijos dažnai pasisuka 180 laipsnių kampu, todėl atmesti naujų pokyčių negalima. Jis paminėjo 2025 metų vasario konfliktą, po kurio sekė šiltesnis laikotarpis, susitikimai ir Trumpo pareiškimai, jog Ukraina gali laimėti karą.
Dabar JAV prezidentas vėl teigia, kad Ukraina šio karo laimėti negali. Tai primena 2025 metų vasarį išsakytą vertinimą, kad Ukraina neturi pakankamai kortų. Tačiau šį kartą Trumpas pripažįsta, kad Ukraina jų turi, ir ragina nenaudoti kai kurių iš jų – pirmiausia nepulti naftos bazių, perdirbimo įmonių bei terminalų.
Valionio vertinimu, suteikdamas Vladimirui Putinui politinę apsaugą ir galimybę pardavinėti dyzelinį kurą ne tik Jungtinėms Valstijoms, bet ir Indijai bei kitiems prekybos partneriams, Trumpas didina Rusijos pajamas. Tai taip pat gali stiprinti Maskvos viltis, kad politiniai pokyčiai Prancūzijoje ir Vokietijoje sumažins paramą Ukrainai.
Ekspertas pažymėjo, kad Prancūzijoje vykstant konfliktams ir artėjant rinkimams valdžia gali pasikeisti, o Le Pen su savo partija jau yra paskelbusi apie ketinimus nutraukti paramą Ukrainai. Vėliau panašūs pokyčiai galėtų įvykti ir Vokietijoje.
Valionio nuomone, Trumpo žingsnis ne didina taikos ar paliaubų tikimybę, o ją tolina, nes stiprina Putino viltį ilgainiui palaužti Ukrainą.
