Parlamentaras Raimondas Kuodis ragina iš naujo įvertinti Lietuvoje taikomą degalų apmokestinimo modelį. Jo teigimu, siekiant susigrąžinti dėl kainų skirtumų kaimyninėms valstybėms atitekusią degalų rinkos dalį, Lietuva turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu ir mažinti mokestinę naštą degalams.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys antradienį teigė, kad Lietuva turėtų vadovautis Lenkijos akcizų politika ir taikyti lošimų teorijoje žinomą principą „akis už akį“. R. Kuodžio vertinimu, ilgalaikėje konkurencinėje situacijoje toks modelis leidžia reaguoti į kitos šalies veiksmus.
Ekonomistas mano, kad nustatydama degalų akcizus ir papildomą anglies dioksido (CO2) dedamąją Lietuva nepakankamai atsižvelgė į konkurenciją su kaimyninėmis valstybėmis.
Jeigu CO2 dedamoji yra susijusi su Lietuvos įsipareigojimais pagal Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), R. Kuodžio teigimu, reikėtų svarstyti bazinio akcizo tarifo korekciją. Jis kėlė klausimą, ar valstybė pirmiausia siekia išsaugoti degalų rinką, ar surinkti kuo daugiau akcizų.
Parlamentaro teigimu, Lietuva galėtų imtis panašių priemonių kaip Lenkija ir taip susigrąžinti prarastą rinkos dalį. Jis pabrėžė, kad ši rinka yra labai didelė.
R. Kuodis taip pat kritikavo dabartinės degalų apmokestinimo sistemos sudėtingumą ir teigė, kad papildomos CO2 dedamosios įvedimas nebuvo pakankamai pagrįstas. Jo nuomone, pats akcizas iš esmės jau yra susijęs su CO2 apmokestinimu, todėl neaišku, kodėl atsirado dar viena tokia dedamoji.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje transporto priemonėms ir degalams taikomi keli skirtingi mokesčiai. Todėl, jo manymu, reikėtų vertinti ne pavienius tarifus, o bendrą jų poveikį vartotojams ir rinkos konkurencingumui.
R. Kuodis sakė, kad visa sistema primena sudėtingą kelių sluoksnių „tortą“, kurio atskirų dalių paskirtis nėra aiški. Jo teigimu, toks modelis leidžia vieno mokesčio trūkumus bandyti kompensuoti kitais.
Parlamentaro vertinimu, įvedus papildomą CO2 dedamąją buvo galima atitinkamai sumažinti ar kitaip pakoreguoti kitus degalų mokesčius. Taip esą būtų galima išvengti rinkos praradimo Lenkijai ir Latvijai.
Kalbėdamas apie galimybę apmokestinti naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ viršpelnį, R. Kuodis pabrėžė, kad tokie sprendimai pirmiausia turėtų būti derinami ES mastu.
Jo teigimu, Lenkija viršpelnių apmokestinimo priemones gali panaudoti degalų kainoms mažinti ir taip sustiprinti savo padėtį Lietuvos atžvilgiu. R. Kuodis teigė, kad dalis tokiu būdu gautų lėšų nukreipiama dyzelino kainai mažinti, todėl Lietuva toliau praranda rinką.
Ekonomistas mano, kad ES turėtų turėti nuolat veikiantį mechanizmą, kuris leistų apmokestinti ne dėl įmonių pastangų, o dėl išorinių aplinkybių atsiradusius išskirtinius pelnus. Jo teigimu, jeigu pelnas atsirado, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje, tokios lėšos neturėtų būti laikomos vien įmonės nuopelnu.
Vis dėlto R. Kuodis pažymėjo, kad šiuo metu Bendrijoje nėra pakankamai veiksmingos bendros sistemos tokioms situacijoms spręsti. Anot jo, nuolatinio mechanizmo iš esmės nėra, todėl šalys šiuo klausimu veikia savarankiškai ir improvizuoja.
Pasigenda analitinio valstybės biudžeto pagrindimo
Vertindamas antradienį Seimui teikiamą 2027 metų valstybės biudžeto projektą, R. Kuodis kritikavo jo rengimo principus. Ekonomisto teigimu, dokumente trūksta išsamios analizės, kuri parodytų, ar konkrečioms valstybės sritims numatytas finansavimas yra pakankamas.
Jis sakė, kad Lietuvos biudžetuose pateikiama daug skaičių, tačiau neaišku, kuo remiantis sprendžiama, kurioms sritims reikėtų skirti daugiau, o kurioms – mažiau lėšų.
R. Kuodžio nuomone, valstybės biudžetas neturėtų būti tik pajamų ir išlaidų suvestinė. Jame taip pat turėtų būti pagrįsti finansavimo prioritetai ir pateikta analizė, parodanti, kurios sritys finansuojamos tinkamai, o kurioms lėšų trūksta.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kuris bus teikiamas Seimui. Jame numatomas 3,8 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijų.
Neįskaičiuojant europinės 1,5 proc. BVP išlygos dėl karinių įsigijimų, kitąmet deficitas turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais biudžeto deficitas sieks 4,6 proc., o neįskaičiavus karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc. Tuo metu valstybės skola turėtų viršyti pusę šalies BVP ir sudaryti 50,7 proc.
Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų numatytas visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai (KAM) kitąmet planuojama skirti 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų biudžeto lėšų.
