Viešai internete paskelbta nuotrauka gali būti panaudota šantažui – ir tam nebūtinai reikia intymaus vaizdo.
Apie šią riziką per „Swedbank“ vaikų finansiniam saugumui skirtą renginį kalbėjo banko informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė. Norėdamas išsiaiškinti, ar tokie atvejai jau pasitaiko Lietuvoje, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT).
„Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad, tėvų teigimu, su bent viena interneto rizika jau susidūrė 40 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Apklausoje dalyvavo 288 tokių vaikų turintys tėvai.
RRT Skaitmeninės erdvės priežiūros grupės vyriausiasis patarėjas Domas Janulis teigia, kad intymiomis nuotraukomis gali būti šantažuojami ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugusieji. Be to, plintant dirbtiniam intelektui (DI), nusikaltėliui ne visada būtina gauti tikrą nuogą nuotrauką.
Šantažui gali pakakti vieno vaizdo
Dažnai viskas prasideda nuo nekaltos pažinties internete. Nežinomas asmuo užmezga kontaktą, pelno pasitikėjimą ir įkalba atsiųsti intymią nuotrauką ar vaizdo įrašą. Gavęs turinį, jis pakeičia bendravimą: pradeda reikalauti pinigų ar naujų nuotraukų, o nepaklusus grasina vaizdą parodyti artimiesiems, draugams arba paviešinti.
Tokie grasinimai veikia per baimę ir gėdą, todėl dalis nukentėjusiųjų apie patirtą situaciją niekam neprasitaria. D. Janulis pažymi, kad ypač sunku pagalbos paprašyti vaikams, kurie bijo tėvų reakcijos arba mano patys esantys kalti dėl to, kas įvyko.
DI klastotei nebūtina tikra intymi nuotrauka
Anot D. Janulio, kuo mažiau drabužių matyti pradinėje nuotraukoje, tuo įtikinamesnį rezultatą galima sukurti naudojant DI. Tam ne visada reikia specialių vaizdų redagavimo įgūdžių, nes internete veikia svetainės, kuriose tereikia įkelti pasirinktą nuotrauką.
RRT atstovas nurodo, kad internete yra ne viena svetainė, siūlanti vadinamąją „nurengimo“ paslaugą.
RRT kol kas nefiksuoja tikroviškų klastočių bangos
Vis dėlto RRT kol kas nėra gavusi daug aukštos kokybės intymių DI klastočių. Tarnybą pasiekė vos keli pranešimai apie tokį šantažą, o juose pateikti vaizdai buvo nekokybiški.
D. Janulis sako, kad tokių pranešimų buvo vos keli, o gautos klastotės vis dar neatrodė įtikinamai. Jo teigimu, dažniau naudojamos ankstesnės technologijos.
RRT iki šiol negavo tokių DI sukurtų vaizdų, kuriuos būtų sunku atskirti nuo tikrų nuotraukų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvoje jau prasidėjo tokio turinio plitimo banga. Tačiau internete daugėja įrankių klastotėms kurti, tad jais gali pasinaudoti ir žmonės, neturintys specialių žinių.
Pažadas užsidirbti baigėsi intymaus turinio išviliojimu
RRT žino ir atvejį, kai istorija prasidėjo ne nuo prašymo atsiųsti nuotrauką, o nuo pasiūlymo vaikui užsidirbti. Tarnyba tikslaus nepilnamečio amžiaus nežino.
D. Janulis pasakoja, kad vaikui buvo pasiūlyta už atlygį atlikti tam tikrus darbus, tačiau galiausiai jis buvo įtikintas nepažįstamam žmogui išsiųsti seksualinio pobūdžio informaciją. RRT atstovas šią tendenciją vadina neraminančia, nors šiuo atveju ji nebūtinai susijusi su DI.
Įvykis nutiko „Telegram“ kanale. RRT neturi informacijos, kuo situacija baigėsi ir ar asmenys, išvilioję intymų turinį, buvo nustatyti.
D. Janulio vertinimu, maždaug 99 proc. interneto karštajai linijai siunčiamų pranešimų yra anoniminiai. Jei pranešėjas nurodo elektroninio pašto adresą, RRT specialistai gali su juo susisiekti ir paprašyti papildomų duomenų. Priešingu atveju aplinkybės vertinamos pagal pranešime pateiktą komentarą ir kitus prieinamus šaltinius.
Šio atvejo tyrimą apsunkino ir tai, kad bendravimas vyko „Telegram“. Tokioje paskyroje gali nebūti tikro vardo, nuotraukos ar kitos informacijos, padedančios nustatyti jos naudotoją.
Viešas įrašas – RRT, privatus šantažas – policijai
Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar nuotrauka arba vaizdo įrašas jau paskelbtas viešai, ar tik naudojamas grasinant privačiame pokalbyje. Jei egzistuoja nuoroda, kurią atidaręs turinį gali pamatyti bet kuris interneto naudotojas, apie tai galima pranešti RRT interneto karštajai linijai svarusinternetas.lt. Pranešimą galima pateikti anonimiškai.
RRT gali imtis veiksmų tuomet, kai informacija yra viešai pasiekiama – kai egzistuoja nuoroda, kurią gali atidaryti bet kas ir bet kada.
Jei šantažas vyksta privačiame „Messenger“, „WhatsApp“, „Telegram“ ar kitos programėlės pokalbyje, RRT negali pasiekti svetimo susirašinėjimo ir pašalinti iš jo žinučių. Tokiu atveju svarbu išsaugoti pokalbį, padaryti ekrano nuotraukas ir turimus įrodymus perduoti policijai.
D. Janulis aiškina, kad įtarimus ar įrodymus RRT perduoda policijai, kurios tikslas – nustatyti nusikaltėlį. Tuo metu RRT prioritetas yra kuo greičiau pašalinti viešai internete esančią informaciją.
Nežinantiems, kaip elgtis, RRT atstovas pataria kreiptis į tarnybą: specialistai gali suteikti informaciją, pateikti reikalingas nuorodas ir paaiškinti, kaip bei kur pateikti pranešimą.
