Lietuvių kiemuose – tikras augalų favoritas: specialistė atskleidė, ko klientai prašo dažniausiai

Apželdinimo specialisto darbas neapsiriboja gražiais gėlynais ir žydinčiais augalais. Tuo jau daugiau nei dešimtmetį įsitikinusi 37-erių gargždietė Rūta Šlepetienė, Vakarų Lietuvoje dirbanti apželdinimo bei želdynų priežiūros srityje. Jos kasdienybėje netrūksta fizinių darbų: tenka ravėti, pjauti žolę, formuoti augalus ir kartu bendrauti su klientais bei stengtis pateisinti jų lūkesčius.

Į šią profesiją Rūta atėjo ne iš karto. Iš pradžių ji studijavo šokių pedagogiką, tačiau vėliau suprato, kad ši veikla nėra tai, ko ieško. Dabar moteris savo pasirinkimu džiaugiasi ir pasakoja, kaip atrodo tikroji apželdinimo specialisto darbo diena.

Šis pasakojimas – naujo tv3.lt straipsnių ciklo „Už kadro“ dalis. Jame siekiama iš arčiau parodyti įvairias profesijas, jų atstovus ir karjeros kelius bei atskleisti tai, kas dažnai lieka nepastebėta.

Nuo šokių pedagogikos iki augalų priežiūros

Rūta pasakojo, kad susidomėjimą augalais nuo mažens skatino tėtis. Jis mokė dukrą prižiūrėti medžius ir tinkamai su jais elgtis. Vis dėlto užaugusi ji pasirinko šokių pedagogikos studijas, tačiau baigusi jas savęs taip ir nerado.

Lemiamas pokalbis įvyko keliaujant su tėčiu. Jis pasiūlė užsukti į Girionyse veikusią Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją. Rūtai ši vieta patiko, todėl ji įstojo. Apželdinimo srityje moteris dirba jau maždaug 13–14 metų ir sako dėl tokio pasirinkimo nesigailinti.

Diena prasideda nuo darbų planavimo

Įprastas rytas Rūtai prasideda šeimos rūpesčiais: vaikus reikia išlydėti į mokyklą, o vėliau ji susitinka su kolektyvu. Prieš vykstant į objektus aptariama, kokie darbai tą dieną bus atliekami ir ką konkrečiose vietose galima sutvarkyti.

Darbotvarkę neretai pakoreguoja oras. Per smarkų lietų dirbti negalima, o po lietaus negalima pjauti žolės. Todėl komanda pasiskirsto užduotimis pagal situaciją: vieni ima žoliapjoves, kiti – sekatorius, formuoja gyvatvores ar atlieka kitus darbus.

Be žolės pjovimo ir gyvatvorių karpymo, specialistai formuoja didelius dekoratyvinius augalus, ravi, šalina piktžoles iš trinkelių, sodina ir išrauna augalus. Iš esmės jie atlieka įvairius darbus, susijusius su lauko bei želdynų priežiūra.

Rūta prisiminė, kad studijų metais kai kurie kolegos tikino niekada negrėbsiantys. Tačiau realybėje tenka ne tik grėbti, bet ir šluoti, ravėti bei imtis kitų lauko darbų. Komanda taip pat vyksta į parodas, konferencijas ir seminarus, kad gilintų žinias. Šiemet ji lankėsi vienoje didžiausių Anglijos parodų „Chelsea Flower Show“.

Sunkiausia – ne augalai, o žmonės

Rūta pripažįsta, kad sudėtingiausia darbo dalis dažnai būna bendravimas su klientais. Jos draugai net juokauja, kad su augalais ji sutaria geriau nei su žmonėmis, nes klientų lūkesčiai ir elgesys būna labai skirtingi.

Pasak jos, dirbti paprasčiau, kai klientas pasitiki specialistu. Tačiau situacija tampa įtempta, kai žmogus stebi darbuotojus pro langą, skaičiuoja kiekvieną jų sekundę ir judesį. Todėl svarbiausia – rasti bendrą kalbą, sukurti pasitikėjimą ir suteikti galimybę komandai dirbti ramiai.

Pajūryje, kur nemažai verslo susiję su atvykstančiais žmonėmis, kartais tenka susidurti ir su klientais iš kitų Lietuvos regionų. Jie dažnai nori, kad viskas būtų atlikta kuo greičiau. Tačiau ne visada atsižvelgia į tai, ko iš tiesų reikia augalui – svarbiausia tampa jų pačių noras viską gauti čia ir dabar.

Daug klausimų kyla ir dėl atsiskaitymų. Komanda tiksliai registruoja, kurią dieną dirbo, kokius darbus atliko, kokias medžiagas ir kokį jų kiekį sunaudojo. Vis dėlto kartais tenka įrodinėti, kad, pavyzdžiui, mulčias nebuvo pasiimtas sau, o visas panaudotas kliento teritorijoje.

Didžiausias darbymetis – pavasario pabaigoje

Aktyviausias sezonas prasideda pavasarį, kai klientai pageidauja genėjimo ir sodinimo darbų. Rūta pastebi, kad nemažai žmonių vis dar mano, jog sodinti galima tik pavasarį, nors augalai sodinami visą sezoną.

Sunkiausi mėnesiai yra balandis, gegužė ir birželis. Tuo metu darbų tiek daug, kad šeima ir draugai jau žino – Rūtos beveik nėra. Tenka dirbti viršvalandžius ir savaitgaliais, kad komanda spėtų aptarnauti klientus bei įgyvendinti jų pageidavimus.

Kokie augalai dabar populiariausi?

Paklausta, kokių augalų lietuviai nori labiausiai, Rūta pirmiausia įvardijo hortenzijas. Pasak jos, jos jau kelerius metus išlieka tikru favoritu. Klientams patinka, kad šie augalai ilgai žydi ir nereikalauja daug priežiūros – juos paprastai pakanka prižiūrėti kartą per metus.

Tarp populiarių pasirinkimų vis dar išlieka ir tujos, nors pačiai specialistei tai nėra pats mieliausias augalas. Tujų gyvatvores daugelis žmonių tebemėgsta. Taip pat dažnai pageidaujamos smilgos. Šiuos tris augalus Rūta drąsiai priskirtų prie populiariausių.

Nuo ko pradėti nepatyrusiam sodininkui?

Žmonėms, norintiems išmokti prižiūrėti augalus, bet neturintiems patirties, Rūta siūlo pradėti nuo paprasto bandymo. Pirmiausia galima įsigyti didesnį vazoną, pasodinti gėlių kompoziciją ir stebėti, kaip sekasi ją prižiūrėti. Vėliau verta įsirengti nedidelį gėlyną.

Pradžiai ji taip pat rekomenduoja rinktis daugiamečius augalus. Pavyzdžiui, tris nedidelius daugiamečius augalus galima pasodinti į didelį, žiemai atsparų vazoną. Tai būtų nesudėtingas būdas įgyti pirmosios patirties.

Jeigu žmogus nežino, nuo ko pradėti, specialistė pataria kreiptis į profesionalus. Jie gali įvertinti konkrečią situaciją ir parinkti sprendimus pagal augalų poreikius bei turimas sąlygas.

Rūta pabrėžia, kad labai svarbu augalus sodinti tinkamais atstumais ir neperkrauti erdvės. Kiekvienam augalui būtina suteikti pakankamai vietos, taip pat parinkti greta galinčias augti rūšis. Prieš sodinant reikia įvertinti dirvožemį, apšvietimą ir kitus augalų poreikius.