Seime pirmadienio vakarą už uždarų durų susitiko valdančiųjų partijų atstovai. Daugiau nei dvi valandas trukusiame pokalbyje daugiausia dėmesio skirta kitų metų valstybės biudžeto projektui.
Susitikime dalyvavo premjeras Mindaugas Sinkevičius, finansų ministras Taurimas Valys, Seimo pirmininkas Juozas Olekas, taip pat demokratų ir „valstiečių“ frakcijų atstovai.
Po susitikimo T. Valys sakė, kad konkrečios biudžeto projekto pataisos dar nepatvirtintos. Vis dėlto svarstyta galimybė grįžti prie dalies anksčiau atmestų pasiūlymų.
Vienas jų – per kelerius metus papildomai pasiskolinti iki maždaug 600 mln. eurų. Tokia galimybė siejama su Europos Komisijos išimtimi, leidžiančia į deficito skaičiavimą neįtraukti tam tikrų investicijų į energetinį saugumą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.
Finansų ministras teigė, kad Energetikos ministerija jau yra pateikusi pasiūlymų, o galutinių projektų dar laukiama iš Susisiekimo ir Aplinkos ministerijų. Jo vertinimu, maksimali papildomai pasiskolinta suma galėtų siekti 600 mln. eurų.
Rugpjūtį Europos Komisija paskelbė gaires, suteikiančias valstybėms galimybę išplėsti anksčiau gynybos išlaidoms taikytą išimtį ir ją pritaikyti investicijoms į energetinį saugumą bei iškastinio kuro atsisakymą.
Tokiems projektams finansuoti būtų galima didinti valstybės deficitą arba skolą, o toks nukrypimas nebūtų laikomas fiskalinių taisyklių pažeidimu. Energetinio saugumo investicijoms nustatyta 0,3 proc. BVP metinė riba, o iki 2028 metų bendra riba siekia 0,6 proc. BVP.
Energetikos ministerijos skaičiavimu, jei Lietuvos bendrasis vidaus produktas sudarytų apie 90 mlrd. eurų, papildomas energetikos sektoriaus finansavimas galėtų siekti maždaug 270 mln. eurų per metus arba apie 540 mln. eurų per visą laikotarpį.
T. Valys pabrėžė, kad norėdama pasinaudoti išimtimi Lietuva turės kreiptis į Europos Komisiją ir pateikti konkretų planą bei aiškią viziją. Kadangi toks sprendimas didintų valstybės skolą, ministras ragino neskubėti.
Jo teigimu, dėl šio klausimo dar vyksta derybos, o galutiniam sprendimui reikės politinio apsisprendimo.
Energetikos ministras Lukas Savickas teigė koalicijos partnerių susitikime neišgirdęs prieštaravimų dėl galimybės skolintis pagal šią išimtį. Pasak jo, dar reikia suderinti bendrą Vyriausybės poziciją – kokioms investicijoms ir kokia apimtimi būtų teikiamas prašymas.
L. Savickas nurodė, kad tarp galimų sričių svarstomas ne tik elektros tinklų kabeliavimas, bet ir rezervinis elektros tiekimas, energijos kaupimas, decentralizuota gamyba bei kitos infrastruktūros apsaugos priemonės.
J. Olekas savo ruožtu teigė, kad valdantieji didelių priekaištų kitų metų biudžeto projektui neturi. Antradienį jis bus pateiktas Seimui. Parlamento vadovo teigimu, koalicijos partnerių nesutarimai daugiausia susiję su atskiromis detalėmis.
Jo vertinimu, projektas atspindi pagrindinius valdančiųjų prioritetus – saugumą, gynybą ir paramą šeimai, o dėl kitų klausimų bus toliau diskutuojama siekiant jį patobulinti.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys demokratas Algirdas Butkevičius po susitikimo sakė, kad prieš biudžeto projekto pateikimą finansų ministras parlamentarams nepažadėjo naujų pajamų šaltinių.
Kitų metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos lėšas, turėtų sudaryti 22,2 mlrd. eurų – 5,2 proc. daugiau nei šiemet. Išlaidos planuojamos 27,9 mlrd. eurų, arba 1,3 proc. didesnės.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP. Tai viršytų Europos Sąjungos valstybėms taikomą Mastrichto kriterijų, nustatantį 3 proc. ribą.
