Lietuvoje gyvenančių užsieniečių per pastaruosius metus gerokai padaugėjo. Vieni teigia, kad be atvykusių darbuotojų dalis verslų nebegalėtų veikti, o kiti įspėja, kad migracijos mastas tapo pernelyg didelis ir ilgainiui gali pakeisti pačią šalį.
Problema – ne visi atvykėliai, o jų skaičius?
Migracijos srautai labai skirtingi: Lietuvoje yra nuo karo Ukrainoje pasitraukusių žmonių, atvykusių Rusijos ir Baltarusijos piliečių, darbo migrantų iš Vidurinės Azijos bei kitų valstybių. Todėl kyla klausimas, ar visus juos galima vertinti kaip vieną problemą.
Vytautas Sinica teigė, kad svarbiausia problema yra ne migrantų kilmės šalis, o pats reiškinio mastas. Jo vertinimu, diskusija neturėtų apsiriboti klausimu, ar darbuotojai atvyksta iš Uzbekistano, Filipinų ar kitos valstybės.
Politikas pabrėžė, kad jeigu Lietuvoje jau yra apie 200 tūkstančių užsieniečių, o vežėjų asociacijų atstovai norėtų dar tiek pat, tokio masto pokyčių esą neįmanoma integruoti. Jo manymu, tuomet šalis taptų nebeatpažįstama, o argumentas, kad atvykusieji uždirba pinigus ir moka mokesčius, šio pokyčio neatpirktų.
V. Sinica pripažino, kad tam tikras užsieniečių skaičius darbo rinkai būtinas, tačiau mano, jog dalis atvykstančiųjų Lietuvoje dirba todėl, kad jų darbas yra pigesnis ir jie sutinka su prastesnėmis sąlygomis.
Kiek užsieniečių Lietuvai būtų priimtina?
Paklaustas, kokia migracija būtų normali, V. Sinica priminė, kad tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje gyveno maždaug 50–60 tūkstančių užsieniečių ir šis skaičius iš esmės nekito.
Nors jis pripažino, kad dėl dabartinių demografinių aplinkybių tokį rodiklį išlaikyti būtų sudėtinga, politiko nuomone, valstybės siekiamybė turėtų būti neviršyti 100 tūkstančių užsieniečių.
V. Janulevičius: migracijos klausimas vertinamas per daug apibendrintai
Pramonės atstovas Vidmantas Janulevičius teigė, kad apie migracijos mastą reikėtų kalbėti išskaidant bendrą skaičių. Jo manymu, Lietuvoje pirmiausia trūksta nuoseklios migracijos tvarkos ir ilgalaikės strategijos, kaip pakeisti į pensiją išeinančius darbuotojus.
Jis atkreipė dėmesį, kad po 2008–2009 metų krizės iš Lietuvos išvyko daug žmonių, o praėjusiais metais į šalį grįžo daugiau gyventojų, nei gimė naujagimių.
V. Janulevičiaus skaičiavimu, Lietuvoje yra apie 220–230 tūkstančių imigrantų. Nuolatinius leidimus gyventi turi šiek tiek daugiau nei 20 tūkstančių žmonių, o visi kiti – laikinus leidimus. Pažeidę nustatytas taisykles jie gali būti išsiųsti iš šalies.
Didžiąją dalį sudaro darbo migrantai, kurie atvyksta užsidirbti ir vėliau turėtų išvykti. Todėl, jo teigimu, Lietuvai labiau reikėtų darbo vizų, o ne ilgalaikių leidimų gyventi. Šią idėją palaikė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Iš maždaug 230 tūkstančių užsieniečių apie 80 tūkstančių yra ukrainiečiai. Jei dalis jų išvyko, likusių galėtų būti apie 70 tūkstančių. Dar 46 tūkstančiai yra Baltarusijos piliečiai, o toliau rikiuojasi Vidurinės Azijos valstybių, Indijos, Pakistano ir kitų trečiųjų šalių piliečiai.
V. Janulevičius pabrėžė, kad ne visi 232 tūkstančiai turėtų būti vadinami migrantais ta pačia prasme. Jo vertinimu, ukrainiečiai ir baltarusiai daugiausia dirba, o dalis užsieniečių Lietuvoje apskritai būna retai.
Didelę dalį sudaro tolimųjų reisų vairuotojai
Apie 78 tūkstančius užsieniečių sudaro vairuotojai. V. Janulevičiaus teigimu, 80–90 procentų jų Lietuvoje beveik nebūna: jie dirba tolimuosiuose reisuose, veža prekes į Lietuvą ir po Europą.
Jis taip pat nurodė, kad pirmą kartą istorijoje migracijos kvotos buvo išnaudotos jau liepos mėnesį. Lietuva esą yra Europos Sąjungos lyderė pagal vežėjų skaičių – šalyje tenka daugiausia vilkikų 100 tūkstančių gyventojų.
Pasak V. Janulevičiaus, transporto darbuotojai reikalingi ir todėl, kad Lietuva žaliavas bei galutinę produkciją gabena laivais ir vilkikais. Jo teigimu, iš visų 232 tūkstančių užsieniečių dauguma dirba ir moka mokesčius Lietuvos valstybei, net jei fiziškai šalyje dažnai nebūna.
Jis pripažino, kad aptarnavimo srityje dirbantys lietuviškai nekalbantys žmonės gali kelti nepatogumų. Vis dėlto, jo vertinimu, „Bolt“ vairuotojai, pavežėjai, maisto išvežiotojai ir kiti tokie darbuotojai dažnai yra Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai.
V. Janulevičius teigė, kad dalį gerų studentų Lietuva galėtų pasilikti, tačiau šiuo metu jų nesulaiko. Jis taip pat pabrėžė, kad net minimalų atlyginimą gaunantys darbuotojai, įskaitant 80 tūkstančių vairuotojų, į šalies biudžetą sumoka šimtus milijonų eurų.
Nuolatinius leidimus turi tik maža dalis užsieniečių
V. Sinica sutiko, kad dauguma pateiktų statistinių duomenų yra teisingi ir kad didžioji dalis užsieniečių turi laikinus leidimus gyventi. Tačiau jis teigė, kad bendras pokytis kasdienybėje vis tiek yra akivaizdus.
Laikinas leidimas gyventi paprastai išduodamas dvejiems metams, tačiau vėliau gali būti pratęsiamas ne vieną kartą. Todėl Lietuvoje yra žmonių, kurie tokį leidimą pratęsia penkerius, septynerius ar aštuonerius metus, nors nuolatinio leidimo gauti nesiekia.
Norint gauti nuolatinį leidimą, reikia išlaikyti egzaminus, pirmiausia – lietuvių kalbos. Tačiau žmogus, kuris to nenori, gali ilgą laiką gyventi Lietuvoje, jei legaliai dirba ir moka mokesčius.
V. Sinica pripažino, kad užsienio darbuotojus įsivežančių sektorių indėlis į ekonomiką ir valstybės biudžetą yra didelis. Vis dėlto jis teigė, kad būtina derinti tris aspektus: ekonomiką, šalies saugumą ir tai, kokios ekonomikos struktūros Lietuva siekia.
Jo vertinimu, didelis pigios darbo jėgos srautas gali skatinti mažiau našius sektorius ir neskatinti inovacijų. Be to, migracija esą yra iššūkis nacionaliniam saugumui.
V. Sinica priminė, kad buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis anksčiau viešai įspėjo, jog institucijos greitai gali nebesusitvarkyti su migrantų srautu. Tuo metu srautas, ypač iš Vidurinės Azijos valstybių, buvo išaugęs iki dešimties kartų, o institucijų pajėgumai nepadidėjo.
Šiuo metu saugumo tarnybos ir Migracijos departamentas tikrina daugybę žmonių. Dalis galimų grėsmių nustatoma dar prieš atvykimą, tačiau kai kurie žmonės grėsme pripažįstami jau būdami Lietuvoje.
Apibendrinant, vidutiniškai apie tūkstantį Lietuvoje esančių žmonių per metus pripažįstami keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiais atvejais juos reikia išsiųsti iš šalies. Ar tūkstantis yra daug, galima vertinti skirtingai, tačiau, pasak V. Sinicos, ši statistika rodo egzistuojančias rizikas, kurios ateityje gali didėti.
