Lenkijos mokyklose šią savaitę įvykę išpuoliai buvo spontaniški veiksmai, kuriems įtakos galėjo turėti internete šlovinamas smurtas, sekmadienį pareiškė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Per keturias dienas Mazovijos vaivadijoje, esančioje centrinėje Lenkijoje, surengti trys išpuoliai. Per juos vienas žmogus žuvo, o daug kitų, tarp jų ir vaikų, buvo sužeisti.
Iki sekmadienio ryto policija visoje šalyje sulaikė 117 žmonių dėl peilių ar kitų pavojingų ginklų nešiojimosi arba grasinimų pulti mokyklas ir bendramokslius. Pareigūnai iš viso patikrino maždaug 64 tūkst. mokyklų.
Per susitikimą su vyriausybės ir saugumo tarnybų atstovais D. Tuskas teigė, kad kol kas nėra požymių, jog už išpuolių stovėtų didelė organizuota grupė. Jo vertinimu, dažniausiai tai buvo spontaniški veiksmai, įkvėpti internete matomos veiklos.
Premjeras taip pat sakė, kad pastaraisiais metais ir mėnesiais tiek pasaulyje, tiek Lenkijoje pastebimas didesnis susižavėjimas smurtu.
Kalbama apie „nihilistinį smurtą“
D. Tuskas šiuos veiksmus susiejo su vadinamuoju „nihilistiniu smurtu“. Šį terminą pareigūnai taiko smurto aktams, kuriuos lemia nihilistinė pasaulėžiūra ir mizantropija, o ne konkretūs politiniai tikslai.
Kalbėdamas apie Lenkijoje vykusius įvykius, ministras pirmininkas nurodė, kad kai kurie sulaikytieji aktyviai veikė ultradešiniųjų aplinkoje. Pareigūnai taip pat pastebėjo suintensyvėjusias nacistinio turinio paieškas internete ir augantį domėjimąsi masiniais žudikais, kurie virtualioje erdvėje tapo stabais.
D. Tuskas teigė, kad Lenkija susiduria su platesniu civilizaciniu reiškiniu. Jo nuomone, net vaikai, žaidžiantys iš pirmo žvilgsnio banalius vaizdo žaidimus ar besidomintys kriminalinėmis istorijomis, susiduria su vis didesniu smurto kiekiu.
Tarptautinio kovos su terorizmu centro Hagoje vyresnysis mokslo darbuotojas Kacperas Rekawekas naujienų agentūrai AP sakė, kad tai iš esmės yra pamėgdžiojimo scenarijus. Jis šiuos įvykius priskyrė ilgai užpuolikų sekai, besitęsiančiai mažiausiai nuo 2019 metų, o gal ir dar kelis dešimtmečius.
K. Rekawekas kalbėjo apie baltųjų viršenybės šalininką Brentoną Tarrantą, kuris 2019 metais dviejose mečetėse Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje, nušovė 51 musulmoną.
Mokslininkas pažymėjo, kad vienas iš įtariamųjų per naujausius išpuolius Lenkijoje naudojo tokius pačius vaizdinius ir estetiką kaip B. Tarrantas. Todėl, jo vertinimu, šie incidentai turėtų būti analizuojami iš esmės teroristinio elgesio kontekste.
D. Tuskas pranešė, kad policijos patikros mokyklose bus tęsiamos ir kitą savaitę. Taip siekiama, kad apie ankstesnius išpuolius išgirdę vaikai neįgytų kvailių ir nesaugių minčių juos mėgdžioti.
Premjeras pabrėžė, kad Lenkijos visuomenei dar teks daug nuveikti. Jis ypač svarbų vaidmenį skyrė tėvams ir mokytojams, kurie turėtų su vaikais kalbėtis apie jų patirtį internete ir aiškinti, kad susižavėjimas tokia veikla bei dalyvavimas joje gali sukelti labai neigiamų padarinių.
Trečiadienį vienoje Mazovijos vaivadijos profesinėje mokykloje 19-metis aštriu daiktu puolė bendramokslius, mokytojus ir praeivius. Per išpuolį buvo sužeisti devyni žmonės, o užpuolikas netrukus sulaikytas netoliese.
Kitą dieną toje pačioje vaivadijoje penkiolikmetis peiliu užpuolė žmones savo buvusioje mokykloje. Jis nužudė mokyklos valytoją ir sužeidė dar du asmenis.
Šeštadienį vienoje Varšuvos aukštojoje mokykloje 21 metų moteris sužeidė tris žmones.
Tėvų interneto grupėse ir žiniasklaidoje buvo platinami gandai, esą išpuoliai koordinuoti ir per vadinamąjį „kruvinąjį penktadienį“ jų bus dar daugiau. Dėl šių kalbų penktadienį atsargumo sumetimais 59 Lenkijos mokyklose buvo atšauktos pamokos. Dauguma jų veikė Mazovijos vaivadijoje.
Policija nurodė, kad tarp penktadienį sulaikytų asmenų buvo 14-metis berniukas iš Varšuvos. Pas jį rastas peilis su paslėpta geležte ir 11 petardų. Taip pat sulaikytas 16-metis, į mokyklą kuprinėje atsinešęs peilį-drugelį.
