Christa Pike tapo pirmąja moterimi Jungtinių Valstijų istorijoje, kuri po nepavykusios egzekucijos atgavo sąmonę. Dabar ligoninėje gydoma nuteistoji kalba ir vaikšto, tačiau jos advokatai teigia, kad moteris yra pikta bei sutrikusi. Šis atvejis Jungtinėse Valstijose vėl įžiebė diskusijas apie mirties bausmės veiksmingumą ir kainą.
Problemų kyla ne tik dėl pačių egzekucijų procedūrų. Kai kurios farmacijos bendrovės draudžia jų pagamintus vaistus naudoti mirties bausmei vykdyti, be to, trūksta medicinos darbuotojų, sutinkančių suleisti mirtiną injekciją. Teisininkė Serene Singh pabrėžia, kad ne visada sklandžiai suveikia ir kiti, archajiškais laikomi metodai, pavyzdžiui, elektros kėdė ar sušaudymas.
Po nesėkmingos egzekucijos ji atgavo sąmonę
Nešvilio ligoninėje gydoma Ch. Pike po nepavykusios egzekucijos ne tik pabudo, bet ir pradėjo vaikščioti po savo palatą bei kalbėti.
Jos advokatas Randy Spivey pasakojo, kad pirmieji moters žodžiai buvo klausimai, kur ji yra ir kas yra šalia. Anot jo, Ch. Pike patiria ryškų kognityvinį sutrikimą, domėjosi tuo, kas nutiko, taip pat klausė apie savo komandą ir aukos šeimą. Advokato vertinimu, dėl visos situacijos ji yra supykusi ir sutrikusi.
Nešvilio teismas patenkino Ch. Pike gynėjų prašymą išsaugoti visus su egzekucija susijusius įrodymus. Teisėja I’Ashea Myles nurodė surinkti ne tik elektroninius susirašinėjimus ir medicinos priemones, bet ir po procedūros likusias šiukšles. Ji pabrėžė, kad negali būti prarasta, išmesta ar netyčia ištrinta jokia galimai su byla susijusi informacija.
Rugpjūtį Ch. Pike advokatai, remdamiesi sunkiai aptinkamomis jos venomis, prašė mirtiną injekciją pakeisti pakorimu. Prieš 200 metų toks metodas buvo pritaikytas paskutinei Tenesyje mirti nuteistai moteriai. Amerikos žiniasklaida taip pat skelbė, kad pati Ch. Pike norėjo būti sušaudyta. Vis dėlto valstija atsisakė keisti egzekucijos būdą, nors ekspertas buvo įspėjęs, kad injekcija jai gali tapti kankinančia mirties bausme.
S. Singh teigimu, tobulo egzekucijos metodo nėra. Kai kurių valstijų atstovai mano, kad sušaudymas ar kiti būdai yra tikslesni ir mažiau imlūs klaidoms, tačiau bet kokia egzekucija gali žlugti dėl daugybės priežasčių.
Egzekucijų vykdymą vis dažniau lydi nesklandumai
Kai kuriose valstijose iki šiol leidžiama naudoti elektros kėdę, sušaudymą arba azoto dujas. Mirtininkai gali rinktis egzekucijos metodą 15-oje valstijų. Misūryje ir Oklahomoje nustatyta alternatyvų seka: jei neįmanoma atlikti mirtinos injekcijos, naudojamos azoto dujos, vėliau – elektros kėdė, o galiausiai sušaudymas. Tačiau net tokia tvarka neužtikrina, kad procedūra vyks be klaidų.
S. Singh teigė, kad nesėkmingos egzekucijos nėra tokios retos, kaip galėtų atrodyti. Viena iš priežasčių – sunkumai gaunant vaistus, nes jų gamintojai, dažnai įsikūrę Europoje, nesutinka, kad preparatai būtų naudojami egzekucijoms.
Maždaug 100 iš beveik 4 tūkst. Amerikoje sertifikuotų farmacijos įmonių draudžia jų preparatus naudoti mirties bausmei vykdyti. Tačiau didesnė dalis tokių apribojimų nėra nustačiusi. Trūksta ir žmonių, galinčių atlikti egzekuciją. Amerikos medikų bei anesteziologų asociacijos draudžia gydytojams vykdyti mirtinas injekcijas, o už tokį dalyvavimą medikams gali būti atimta licencija.
Oficialiai adatą į nuteistojo veną įbeda žemesnio lygio medicinos specialistas, pavyzdžiui, karo felčeris ar greitosios pagalbos padėjėjas. Tačiau dėl įslaptintų šių darbuotojų tapatybių praktiškai neįmanoma patikrinti, kas konkrečiai atlieka procedūrą.
S. Singh sakė, kad nepavykusių egzekucijų kontekste visuomenė vis dažniau klausia, ar mirties bausmės sistema Jungtinėse Valstijose iš tiesų veikia ir kokia kaina už tai mokama.
Dėl sudėtingos apeliacijų sistemos mirties bausme nuteisti žmonės Amerikoje jos vidutiniškai laukia 25 metus. Šis laikotarpis kartais suteikia galimybę ištaisyti teismo klaidas. Per pastaruosius 50 metų buvo išteisinti 203 mirties bausmės laukę kaliniai. Šiuo metu Jungtinėse Valstijose mirties bausmės laukia 2 000 kalinių.
