ELTA apžvelgia svarbiausias spalio 9-osios naujienas Lietuvoje ir pasaulyje.
Vilniaus apygardos teismas penktadienį surengė pirmąjį uždarą posėdį byloje dėl Lietuvoje rengto teroro akto. Planuota dėl politinių pažiūrų ir veiklos nužudyti du žmones.
URM komisija užbaigė tyrimą dėl viešumoje pasirodžiusios informacijos apie galimai netinkamą Lietuvos ambasadoriaus JAV Gedimino Varvuolio elgesį. Komisijos išvados neskelbiamos, tačiau jos ministerijai suteikia pagrindą svarstyti tolesnius veiksmus.
Pasaulio naujienose išsiskyrė Nobelio taikos premijos laureatės paskelbimas, JAV planai tiesiogiai transliuoti egzekuciją ir Juodkalnijoje sulaikytas Rusijos karą Ukrainoje remiantis tinklaraštininkas.
Lietuvos įvykiai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad krašto apsaugos sistema per lėtai įgyvendina karinės technikos ir infrastruktūros projektus bei sunkiai panaudoja gynybai skiriamas lėšas. Interviu portalui „15min“ jis sakė, kad biurokratinės kliūtys trukdo ne tik efektyviai naudoti biudžetą, bet ir įgyvendinti susitarimus su Ukraina dėl bendros gynybos pramonės plėtros.
Anot šalies vadovo, Lietuva negali įgyvendinti susitarimų dėl bendros dronų gamybos, nes šalies institucijoms kyla sunkumų pasiūlyti Ukrainai tinkamas bendradarbiavimo sąlygas. Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį, pristatydamas kitų metų biudžeto projekto rodiklius, teigė, kad iš šiemet krašto apsaugai numatytų asignavimų iki šiol panaudota apie 44 proc.
URM komisija baigė nagrinėti informaciją apie galimai netinkamą ambasadoriaus JAV Gedimino Varvuolio elgesį. Jos išvados viešai neskelbiamos, tačiau ministras Kęstutis Budrys pavedė atsakingiems ministerijos padaliniams įvertinti nustatytas aplinkybes ir iki spalio pabaigos pateikti pasiūlymus dėl galimų priemonių.
Apie galimai prastą mikroklimatą ambasadoje pirmasis pranešė portalas „Delfi“. Jo skelbta informacija teigė, kad URM buvo gauta darbuotojų skundų dėl ambasadoriaus nepagarbaus elgesio, pakelto balso ir ilgų darbo valandų.
Pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje pedagogams skirta mobilioji psichologinės ir pirminės teisinės pagalbos linija. Psichologai mokytojams telefonu konsultuos kiekvieną darbo dieną nuo 15 iki 19 valandos. Teisinės pagalbos reikės prašyti užpildant formas Mokytojų linijos interneto svetainėje.
Švietimo, sporto ir mokslo ministrė Raminta Popovienė nurodė, kad psichologinės konsultacijos bus teikiamos streso, nerimo, profesinio perdegimo, smurto ir patyčių, tarpasmeninių bei profesinių santykių klausimais. Teisininkai konsultuos dėl darbo santykių ir teisės, skundų, mokytojų teisių apsaugos, vidaus procedūrų, atlygio, konfliktų, mokinių drausminimo ir atsakomybės, vaiko teisių bei asmens duomenų apsaugos. Linija veiks keturias valandas per dieną.
Lietuvos verslo aktualijos
G. Nausėda teigia, kad 2027 metų biudžetas parodys, ar valdžia geba priimti realius sprendimus saugumui ir visuomenės poreikiams, ar apsiribos kosmetiniais pakeitimais. Prezidentas sakė atsakingai vertinantis kritiką dėl planuojamo 3,8 proc. BVP sieksiančio valdžios sektoriaus deficito, tačiau pabrėžė, kad vertinant fiskalinį tvarumą būtina atsižvelgti į didesnį gynybos finansavimą.
Jo teigimu, konservatoriai ir liberalai kritiką reiškia nepaisydami, kad jų valdymo laikotarpiu gynybai buvo skiriama 3 proc. BVP, o dabar šis rodiklis yra 2 proc. didesnis. Prezidentas kol kas nemato rizikos, kad valstybė pernelyg išlaidauja. Vyriausybės pateiktame 2027 metų biudžeto plane gynybai numatyta 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP, o deficitas gali viršyti Mastrichto kriterijų nustatytą 3 proc. BVP ribą.
Kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis didės 2,5 proc., arba 45 eurais, ir pasieks 1843 eurus. Tam biudžete numatoma apie 100 mln. eurų. Nacionalinės kolektyvinės sutarties pakeitimai turėtų paveikti maždaug 200 tūkst. darbuotojų.
2026–2028 metų nacionalinę kolektyvinę sutartį penktadienį pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė bei trijų profesinių sąjungų atstovai. Šiemet bazinis pareiginės algos dydis siekia 1798 eurus; pernai jis padidėjo 0,7 proc., arba 12,6 euro.
Sutartyje taip pat nustatyta, kad dvi kasmetės atostogų dienos savišvietai ar savanorystei bus apmokamos darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. Darbdavys, prieš pradėdamas galimo darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimą, turės nedelsdamas informuoti profesinę sąjungą – dar prieš paprašydamas darbuotojo rašytinio paaiškinimo.
Laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ grupės vadovas Arūnas Rumskas tikisi, kad iki metų pabaigos galiojanti 50 proc. traukinių bilietų nuolaida pritrauks daugiau keleivių nei pavasarį. Tuo metu ja pasinaudojo apie 1 mln. žmonių: maždaug 200 tūkst. keleivių traukinį galėjo pasirinkti dėl mažesnės kainos, o apie 35 tūkst. juo važiavo pirmą kartą.
A. Rumskas teigė, kad nuolaida padeda žmonėms sutaupyti brangstant degalams ir leidžia pritraukti naujų nuolatinių klientų. Pavasarį priemonė bendrovei kainavo apie 1,5 mln. eurų, o šįkart išlaidos gali siekti iki 2 mln. eurų. Pagal galiojančią tvarką dėl padidėjusių sąnaudų jas turėtų kompensuoti valstybė.
LTG vadovas ragino bilietus į populiariausius reisus pirkti iš anksto, nes augant keleivių srautams vietų gali nepakakti. Vyriausybė traukinių bilietų kainas perpus mažina iki metų pabaigos, o nuo lapkričio 1 dienos tokią pačią nuolaidą planuojama taikyti ir tolimojo susisiekimo autobusams.
I. Ruginienė teigia, kad šiemet „Sodros“ biudžeto perviršis gali siekti apie 800 mln. eurų. Iš jo kitąmet papildomam pensijų indeksavimui numatyta skirti 70,5 mln. eurų. Tai leistų pensijas papildomai padidinti 2,04 proc., be įstatyme numatyto 8,51 proc. augimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimu, vidutinė senatvės pensija 2027 metais didėtų apie 10,4 proc., arba 78 eurais, iki 825 eurų. Turintiesiems būtinąjį stažą ji didėtų 10,9 proc., arba 88 eurais, iki 895 eurų.
Ministrė pabrėžė, kad biudžeto projektas dar nėra galutinis: kitą savaitę jį turėtų patvirtinti Vyriausybė, o vėliau galimi pakeitimai bus svarstomi Seime. Biudžete gynybai taip pat numatoma 5 proc. BVP, arba 4,8 mlrd. eurų, o Šeimos paketo priemonėms – 150 mln. eurų. Prezidentas yra siūlęs papildomam pensijų indeksavimui skirti nuo 20 iki 75 proc. planuojamo „Sodros“ perviršio, tačiau Finansų ministerija įspėjo dėl tokio modelio tvarumo rizikų.
Vilniuje nuo pirmadienio šildymas bus įjungtas ir pastatuose, kuriuose įrengti neautomatizuoti šilumos punktai. Savivaldybės duomenimis, tokių pastatų sostinėje yra 464, o šildymo dar laukia mažiau nei 1 proc. gyventojų.
Daugiabučiuose, kuriuose įrengti automatizuoti šilumos punktai, šildymas galėjo būti pradėtas nuo spalio 1 dienos, kai pagal Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą prasidėjo šildymo sezonas. Apie likusių sostinės pastatų šildymą pirmasis pranešė portalas lrt.lt. Pernai Vilniuje šildymo sezonas prasidėjo rugsėjo 30 dieną.
Laikinai Lietuvos oro uostams vadovaujanti Gintarė Norvilaitė-Tautevičė pareigas paliks spalio 30 dieną. Ji taip pat laikinai eina LTOU Komercijos departamento direktorės pareigas. Bendrovė apie naują laikinąjį vadovą informuos jį paskyrus.
Nuolatinio vadovo LTOU neturi nuo liepos, kai iš pareigų pasitraukė nuo 2023 metų įmonei vadovavęs Simonas Bartkus. Naują nuolatinį vadovą turės atrinkti šį spalį darbą pradėjusi naujos sudėties valdyba: Julija Abromavičienė, Mantas Šukevičius, Sigita Jurkšaitytė ir Rimantas Šikas.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Vilniaus apygardos teismas surengė pirmąjį uždarą posėdį byloje dėl Lietuvoje planuoto teroro akto, per kurį ketinta dėl politinių pažiūrų ir veiklos nužudyti du žmones.
Planuotus nusikaltimus užkirto Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Generalinė prokuratūra, atlikdami plataus masto ikiteisminį tyrimą ir bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu bei tarptautiniais partneriais.
Prokuroras Darius Šneideris teigė, kad trys iš kaltinamųjų į Lietuvą buvo atvykę vykdyti nusikaltimų, o kiti trys čia gyveno. Kai kurie kaltinamieji parodymų neduoda, kai kurie kaltę pripažįsta visiškai, o kiti – iš dalies.
Teismui perduota Bohdano Asieievo, Vadzimo Duboiskio, Ikhtiandro Karibovo, Andrejaus Liapino, Arturo Vartaniano ir Vikentijaus Chopozovo byla. Kaltinamieji yra Rusijos, Graikijos, Sakartvelo, Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos piliečiai. B. Asieievas nusikaltimų metu buvo nepilnametis.
Organizuotos teroristinės grupuotės nariai kaltinami rengęsi Lietuvoje įvykdyti teroro aktą ir nužudyti mažiausiai du žmones: Ukrainą remiantį bei prieš Kremliaus režimą pasisakantį Lentvaryje gyvenantį visuomenininką Valdą Bartkevičių ir Lietuvoje gyvenantį Rusijos opozicijos aktyvistą Ruslaną Gabasovą.
Prezidentas G. Nausėda pradeda už korupciją nuteisto Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio atleidimo procedūrą. Ketvirtadienį dekretu jis sustabdė teisėjo įgaliojimus iki bus priimtas sprendimas dėl atleidimo.
V. Kažys buvo nuteistas toje pačioje Vijūnėlės dvaro korupcijos byloje kaip ir buvęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Ilgametis teisėjas pripažintas kaltu dėl vieno nusikaltimo ir jam skirta 12,5 tūkst. eurų bauda, o dėl kito nusikaltimo jis išteisintas.
Teisėjų tarybos posėdis numatomas spalio 30 dieną. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, Seimui pritarus ir Teisėjų tarybai patarus, skiria prezidentas. Prezidentūra ELTAI pranešė, kad prašoma patarti dėl teikimo Seimui pritarti V. Kažio atleidimui už teisėjo vardo pažeminimą.
Užsienio aktualijos
Nobelio taikos premija skirta Pietų Afrikos Respublikos teisininkei Navanethem „Navi“ Pillay. Indų tamilų kilmės laureatė apdovanota už pastangas skatinti taiką ir stiprinti tarptautinę teisę, penktadienį paskelbė Norvegijos Nobelio komitetas.
N. Pillay studijavo Harvardo universitete Jungtinėse Valstijose, kur 1988 metais įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį. 1995 metais ji paskirta Pietų Afrikos Respublikos Aukštojo teismo teisėja.
Šiuo metu ji yra Tarptautinio Teisingumo Teismo teisėja byloje, kurioje Mianmaras kaltinamas genocidu. N. Pillay taip pat vadovavo JT Nepriklausomai tarptautinei tyrimo komisijai dėl galimo genocido Gazos Ruože. Komisija, nekalbanti visos JT vardu, pernai padarė išvadą, kad Izraelis okupuotoje palestiniečių teritorijoje vykdo genocidą.
Po laureatės paskelbimo Norvegijos Nobelio komitetas pareiškė šiuo klausimu pozicijos neužimantis. Komiteto pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas pabrėžė, kad Nobelio komitetas nėra teismas.
JAV planuoja tiesiogiai transliuoti vyro, Fort Hudo bazėje nušovusio žmones, egzekuciją, naujienų agentūrai „dpa“ patvirtino Pentagono pareigūnas. Gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas yra sakęs, kad prezidento Donaldo Trumpo patvirtinta mirties bausmė buvusiam kariuomenės psichiatrui Nidalui Hasanui bus įvykdyta viešai.
N. Hasanas 13 žmonių nužudė karinėje bazėje Teksase. Jo egzekuciją planuojama įvykdyti gruodžio 3 dieną toje pačioje Fort Hudo karinėje bazėje, sušaudant nuteistąjį.
JT penktadienį pareiškė, kad tiesioginė egzekucijos transliacija prilygtų viešai egzekucijai ir pažeistų absoliutų kankinimo draudimą. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras nurodė, kad anksčiau viešas egzekucijas Afganistane ir Irane taip pat vertino kaip žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba bausmės formą.
Juodkalnijoje penktadienį sulaikytas vienas įtakingiausių Rusijos karą remiančių karo tinklaraštininkų Michailas Zvinčiukas. Apie „Telegram“ kanalo „Rybar“ įkūrėjo sulaikymą pranešė pats kanalas ir Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajičius.
35 metų M. Zvinčiukas, anksčiau tarnavęs Rusijos kariuomenėje Sirijoje, JAV institucijų ieškomas dėl įtariamo kišimosi į rinkimus. ES jam taip pat taiko sankcijas už prorusiškos propagandos skleidimą.
Pranešama, kad kartu sulaikyta jo žmona ir dar trys žmonės. Šaltinių teigimu, sulaikytieji planavo kurti dokumentinį filmą, kritikuojantį Juodkalnijos siekį suartėti su Europos Sąjunga.
