Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni paviešino vaizdo įrašą iš susitikimo su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Spalio 6-ąją vykusiame susitikime aptarti svarbiausi Lietuvos ir Italijos bei Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai.
Chigi rūmuose vykusio pokalbio metu kalbėta apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, ES plėtrą, 2028–2034 m. daugiametę finansinę programą, dvišalius politinius ir ekonominius ryšius, Europos saugumą, gynybą bei paramą Ukrainai.
„Chigi rūmuose – susitikimas su Lietuvos Respublikos prezidentu Gitanu Nausėda“, – prie paskelbto įrašo parašė G. Meloni.
Dėmesys Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai
Susitikime G. Nausėda pabrėžė, kad Italija yra svarbi Lietuvos partnerė ir sąjungininkė Europos Sąjungoje bei NATO. Pasak prezidento, abi šalis sieja glaudus politinis dialogas, o ekonominiuose santykiuose dar yra galimybių didinti prekybą, investicijas ir bendradarbiavimą strateginėse srityse.
Kaip perspektyviausias bendradarbiavimo kryptis šalies vadovas išskyrė energetiką, gynybos pramonę ir aukštąsias technologijas.
Italijos premjerei prezidentas pristatė Lietuvos pasirengimą 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Lietuva tuo metu sieks stiprinti Europos vienybę, saugumą ir atsparumą, užtikrinti visapusišką paramą Ukrainai, išlaikyti ES plėtros tempą ir didinti Europos konkurencingumą.
Prezidentas teigė, kad Lietuvos tikslas – stipresnė, saugesnė ir konkurencingesnė Europa. Pirmininkaudama šalis ketina veikti kaip sąžininga ir nešališka tarpininkė, padedanti valstybėms narėms rasti bendrus sprendimus.
Aptarė karą Ukrainoje ir Europos saugumą
Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, pasak G. Nausėdos, lems dabartinė Europos geopolitinė padėtis: Rusijos karas prieš Ukrainą, stiprėjančios hibridinės grėsmės, regioninis nestabilumas ir Europos konkurencingumo iššūkiai.
Kalbėdamas apie ES plėtrą, prezidentas pabrėžė, kad procesas turi išlikti patikimas, pagrįstas valstybių nuopelnais ir neprarasti pagreičio. Ypatingas dėmesys būtų skiriamas Ukrainos ir Moldovos europinei integracijai bei Vakarų Balkanų šalių narystės perspektyvai.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad ES plėtra yra investicija į žemyno saugumą ir stabilumą, todėl Ukraina ir Moldova turi galėti sparčiai judėti europiniu keliu.
Aptariant 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, Lietuvos prezidentas pabrėžė būtinybę išsaugoti pakankamą sanglaudos ir bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą. Kartu, jo teigimu, būtina investuoti į Europos saugumą, gynybą, karinį mobilumą ir strateginę infrastruktūrą.
Kalbėdamas apie žemyno saugumą, šalies vadovas išskyrė būtinybę stiprinti NATO rytinio flango gynybą ir užtikrinti, kad Aljanso gynybos planus lydėtų realūs pajėgumai. Jis padėkojo Italijai už indėlį į Lietuvos ir regiono saugumą, ypač už dalyvavimą NATO oro gynybos misijoje Baltijos šalyse.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Ukrainos gebėjimas apsiginti yra viena esminių Europos saugumo sąlygų. Jo teigimu, Europos parama Ukrainai turi būti ilgalaikė ir apimti karinę, finansinę bei energetinę pagalbą.
