Kraujo vėžys ne visuomet iš karto pasireiškia aiškiais simptomais. Pirmuosius organizmo pokyčius žmonės dažnai palaiko paprastu nuovargiu, infekcija ar kitais įprastais negalavimais. Vis dėlto Australijos „Leukaemia Foundation“ ragina atkreipti dėmesį į 11 galimų požymių, ypač jei jie užsitęsia arba kartojasi.
Ankstyvas simptomų pastebėjimas ir kreipimasis į gydytoją gali būti svarbūs, nes kuo anksčiau nustatomas kraujo vėžys, tuo greičiau galima pradėti gydymą.
„Leukaemia Foundation“ pabrėžia, kad visuomenė apie šios ligos požymius vis dar žino per mažai. Organizacijos cituojamų tyrimų duomenimis, maždaug trys ketvirtadaliai australų negali įvardyti nė vieno su kraujo vėžiu siejamo simptomo.
Hematologijos slaugytoja ir „Leukaemia Foundation“ klinikinės komandos narė Tahnee Hodgetts teigia, kad kraujo vėžio požymiai neretai būna neaiškūs ir gali priminti kitų ligų simptomus. Dėl to pastebėtus neįprastus pokyčius verta užsirašyti ir aptarti su šeimos gydytoju.
Nepaaiškinamai mažėjantis svoris
Jeigu svoris krinta sąmoningai nekeičiant mitybos ir nesistengiant lieknėti, šį pokytį reikėtų įvertinti.
Nepaaiškinamas svorio mažėjimas gali būti vienas iš kraujo vėžio požymių, tačiau jį taip pat lemia daugybė kitų priežasčių. Vien šis simptomas savaime nereiškia onkologinės ligos.
Mėlynės ir neįprastas kraujavimas
Gydytojo konsultacijos reikėtų, jei mėlynės ima rastis be aiškios traumos arba pastebimas neįprastas kraujavimas.
Tokie požymiai gali būti susiję su kraujo ląstelių pokyčiais, tačiau juos gali sukelti ir kitos sveikatos problemos.
Nepraeinantys gumbeliai ar patinimai
Neįprastų gumbelių ar patinimų taip pat nereikėtų ignoruoti. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į darinius, kurie ilgai neišnyksta. Jų priežastį turėtų įvertinti gydytojas.
Dusulys atliekant įprastą veiklą
Dusulys po didesnio fizinio krūvio gali būti įprastas. Tačiau jei oro pradeda trūkti atliekant veiklą, kuri anksčiau nekeldavo sunkumų, arba dusulys atsiranda be aiškios priežasties, į šį pokytį verta atkreipti dėmesį.
Dusulį sukelia įvairios sveikatos būklės, todėl svarbu išsiaiškinti tikslią jo priežastį.
Stiprus prakaitavimas naktį
Jei naktį prakaituojama taip smarkiai, kad tenka persirengti ar keisti patalynę, simptomą reikėtų aptarti su gydytoju.
Naktinį prakaitavimą gali lemti ne tik kraujo vėžys, bet ir infekcijos, hormonų pokyčiai ar kitos ligos. Ypač svarbu kreiptis, jei jis kartojasi.
Dažnos arba sunkios infekcijos
Pasikartojančios infekcijos arba neįprastai sunkiai praeinančios ligos taip pat gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus.
Jeigu žmogus pradeda sirgti dažniau nei įprastai arba infekcijos užsitęsia, gydytojas gali pasiūlyti atlikti kraujo tyrimus ir nustatyti priežastį.
Be aiškios priežasties sugrįžtantis karščiavimas
Įvertinti reikėtų ir reguliariai pasikartojantį karščiavimą, kai nėra nustatytos infekcijos ar kitos priežasties.
Karščiavimas gali atsirasti dėl daugelio būklių, todėl nėra specifinis kraujo vėžio požymis. Vis dėlto be aiškios priežasties kylančią ir pasikartojančią temperatūrą verta aptarti su gydytoju.
Nepaaiškinamas bėrimas arba niežulys
Apie organizmo pokyčius kai kuriais atvejais gali įspėti ir neįprastas odos bėrimas ar nuolatinis niežėjimas.
Jei oda ima niežėti be aiškios priežasties arba atsiradęs bėrimas ilgai nepraeina, reikėtų išsiaiškinti, kas jį sukėlė.
Kaulų, sąnarių ar pilvo skausmai
Galimi požymiai yra ir skausmas kauluose, sąnariuose arba pilvo srityje.
Tokį skausmą taip pat gali sukelti įvairios kitos būklės, tačiau nuolatinis ar nepaaiškinamas skausmas yra priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.
Nuolatinis ir stiprus nuovargis
Po įtemptos dienos ar prasto miego pavargti yra įprasta. Tačiau jei nuovargis tampa nuolatinis, stiprus ir nepraeina net pailsėjus, šį simptomą reikėtų įvertinti.
Nuovargis dažnai minimas tarp kraujo vėžio požymių, tačiau jis būdingas ir daugeliui kitų būklių – nuo miego trūkumo iki mažakraujystės ar infekcijų.
Neįprastas odos blyškumas
„Leukaemia Foundation“ taip pat išskiria neįprastai išblyškusią odą.
Odos blyškumas gali būti susijęs su kraujo pokyčiais, pavyzdžiui, mažakraujyste. Tačiau ligos negalima nustatyti vien pagal išvaizdą – tikrąją priežastį gali išsiaiškinti gydytojas.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Šie požymiai nebūtinai reiškia kraujo vėžį. Daugelį jų sukelia dažnesnės ir ne tokios rimtos sveikatos problemos.
Vis dėlto jei simptomai nepraeina, kartojasi arba vienu metu atsiranda keli neįprasti požymiai, verta kreiptis į šeimos gydytoją.
„Leukaemia Foundation“ specialistai ragina pastebėtų organizmo pokyčių neignoruoti ir apie juos papasakoti gydytojui. Ankstyvas kreipimasis dėl medicininės pagalbos gali būti svarbus, nes kuo anksčiau nustatoma liga, tuo greičiau galima pradėti tinkamą gydymą.
