Lietuvoje žmonės vidutiniškai dirba ilgiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, tačiau tai negarantuoja didesnių pajamų. „Eurostat“ duomenimis, 2025 m. faktinė Lietuvos gyventojų darbo savaitė truko vidutiniškai 38,4 valandos, o ES vidurkis buvo 35,9 valandos.
Ilgesnė darbo savaitė užfiksuota tik Graikijoje – 39,6 valandos. Lenkijoje ir Bulgarijoje šis rodiklis siekė po 38,7 valandos. Mažiausiai – 31,9 valandos per savaitę – dirbta Nyderlanduose. Danijoje ir Vokietijoje vidurkis buvo po 33,9 valandos, Austrijoje – 34 valandos.
Lietuvos darbo savaitę ilgina ekonomikos struktūra
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas pažymi, kad Lietuvoje ne visą darbo laiką 2025 m. dirbo vos 5,5 proc. dirbančių žmonių. ES vidurkis siekė 17,7 proc., o Nyderlanduose – 42,2 proc.
Į vidutinės faktinės darbo savaitės skaičiavimus įtraukiami tiek visą, tiek ne visą darbo laiką dirbantys žmonės. Todėl valstybėse, kur daugiau darbuotojų dirba ne visą darbo dieną, bendras vidurkis natūraliai būna mažesnis.
Pasak T. Povilausko, įstatymuose nustatyta standartinė darbo savaitė Lietuvoje beveik nesiskiria nuo kitų šalių ir trunka 40 valandų.
Prie ilgesnio faktinio darbo laiko prisideda ir šalies ekonomikos sandara. Lietuvoje santykinai daugiau žmonių dirba žemės ūkyje, pramonėje bei statybose – šiuose sektoriuose įprastai dirbama daugiau valandų.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2025 m. ES ilgiausia vidutinė faktinė darbo savaitė buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės srityse – 41,2 valandos. Statybose ji siekė 38,6 valandos.
Vis dėlto T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugiau nei 40 valandų per savaitę dirbančių žmonių dalis yra mažesnė nei daugelyje kitų ES valstybių.
Ekonomisto vertinimu, Lietuvos darbo rinka labiausiai atitinka įstatymais griežtai apibrėžtą modelį, kuriame lankstumo nėra daug. Tai suteikia darbuotojams daugiau saugumo ir pajamų stabilumo, tačiau kartu gali riboti ekonomikos veržlumą bei dinamiką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. 82,1 proc. 15–89 metų dirbančių gyventojų darbo laiką nustatė darbdavys, įmonė, atliekamos užduotys arba klientai. Visiškai patys darbo laiką pasirinko 8 proc. dirbančiųjų, o dar 10 proc. galėjo tai daryti su tam tikrais apribojimais.
Trumpesnė darbo savaitė kitose šalyse neatima galimybės uždirbti daugiau
Ilgesnis darbo laikas Lietuvoje neatsispindi atlyginimuose. „Euronews“, remdamasis EBPO ataskaita „Taxing Wages 2026“, skelbia, kad vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje siekia 28 474 eurus.
Nyderlanduose, kur per savaitę dirbama vidutiniškai 6,5 valandos trumpiau nei Lietuvoje, metinis bruto atlyginimas sudaro 69 028 eurus – maždaug 2,4 karto daugiau.
Danijoje ir Vokietijoje darbo savaitė yra 4,5 valandos trumpesnė, tačiau vidutinės metinės pajamos siekia atitinkamai 71 961 ir 66 700 eurų. Tai daugiau nei dvigubai viršija Lietuvos rodiklį.
Graikijoje žmonės dirba dar ilgiau nei Lietuvoje – vidutiniškai 39,6 valandos per savaitę, tačiau jų metinis bruto atlyginimas mažesnis ir siekia 26 563 eurus.
T. Povilausko teigimu, vien dirbtų valandų skaičius neatskleidžia tikrojo uždarbio potencialo. Daug svarbiau, kiek pridėtinės vertės darbuotojas sukuria per tą laiką ir kaip ji paskirstoma tarp darbuotojo, darbdavio bei valstybės.
Danija ir Nyderlandai, anot ekonomisto, rodo, kad trumpiau dirbantys žmonės gali sukurti daugiau vertės nei ilgiau dirbantys kitose šalyse.
Rezultatams įtakos turi ir veiklos sritis. Transporte pervežamų krovinių kiekis tiesiogiai susijęs su vairuotojų darbo valandomis, o statybose trumpinant darbo laiką sudėtinga atlikti daugiau darbų.
Kitokia padėtis yra aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse. IT, kitose aukštos pridėtinės vertės paslaugose ir gamyboje galima uždirbti gerokai daugiau, nebūtinai ilginant darbo laiką.
Vien ilgesnė darbo savaitė Lietuvos nepriartins prie Vakarų Europos
Norint pagal atlyginimus pasivyti Šiaurės ir Vakarų Europos valstybes, Lietuvai reikės keisti ekonomikos struktūrą. Pasak T. Povilausko, turėtų mažėti mažą pridėtinę vertę kuriančių verslų dalis, o daugėti aukštesnės pridėtinės vertės veiklų ir tokiuose sektoriuose dirbančių žmonių.
Ateities darbo trukmę gali paveikti ir dirbtinio intelekto naudojimas. Baziniu scenarijumi darbo savaitė galėtų trumpėti, tačiau ekonomistas neatmeta, kad daugėjant savarankiškai dirbančių žmonių faktinių darbo valandų gali ir padaugėti.
Vienodas stažas pensijos dydžio negarantuoja
Darbo metu gaunamos pajamos vėliau turi įtakos ir senatvės pensijai. „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį vidutinė senatvės pensija siekė 746 eurus, o turint būtinąjį 34,5 metų stažą – 808 eurus.
„Sodra“ pateikia dviejų žmonių, kurie turi vienodą 34,5 metų stažą ir į pensiją išeina 2026 m., pavyzdį. Abiejų bendroji pensijos dalis būtų tokia pati – 327,91 euro.
Tačiau žmogus, per darbo metus gavęs mažesnį nei vidutinį atlyginimą ir sukaupęs 20 apskaitos vienetų, iš viso gautų 490,11 euro pensiją. Didesnes nei vidutines pajamas gavęs bei 55 apskaitos vienetus sukaupęs asmuo gautų 773,96 euro.
Minimali alga kitąmet didės 8 proc.
Minimalų valandinį atlygį siūloma didinti nuo 7,05 iki 7,61 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į Trišalės tarybos rekomendacijas, Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų ir pagrindinius šalies ekonomikos rodiklius.
Birželio viduryje Trišalė taryba siūlė minimalią mėnesio algą didinti 7,19 proc., iki 1235,9 euro, o bazinį neapmokestinamųjų pajamų dydį kartu kelti 4 proc., iki 777 eurų.
Vyriausybės atstovai šiam siūlymui nepritarė. Jie pasiūlė MMA didinti sparčiau – 8 proc., tačiau NPD nedidinti.
Sprendimas grindžiamas tuo, kad nuo 2027 m. pradės galioti papildomas NPD vaikų auginantiems tėvams, o bendras NPD didinimas valstybės biudžetui papildomai kainuotų apie 40 mln. eurų.
Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tokį kompromisą vadina racionaliu, nes, jo teigimu, NPD Lietuvoje ir taip yra labai aukštas. Jis taip pat pažymėjo, kad pajamos šalyje auga sparčiai, o Lenkijoje MMA kitąmet didės tik 3 proc., todėl papildomai spartinti augimą valstybės lėšomis nebūtina.
SADM duomenimis, šių metų balandį minimalią algą arba mažesnį darbo užmokestį gavo apie 145 tūkst. darbuotojų. Iš jų apie 21,6 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose.
Skaičiuojama, kad MMA gaunančių darbuotojų pajamos po mokesčių kitąmet padidėtų maždaug 56 eurais ir siektų ne mažiau kaip 902 eurus per mėnesį.
MMA didinimui 2027 m. iš valstybės biudžeto papildomai reikės apie 29,2 mln. eurų. 2028 ir 2029 m. preliminariai būtų skiriama po 35,1 mln. eurų.
