Lapkričio pabaigoje sukaks 17 metų nuo vienos garsiausių ir profesionaliausiai suplanuotų užsakomųjų žmogžudysčių Lietuvoje. Tąkart vienintelė snaiperio kulka mirtinai sužeidė tuomet 32 metų Lietuvos bokso federacijos vadovą Remigijų Daškevičių, dažnai vadintą Daške.
Iki šiol neaišku, ar tai buvo eilinis kriminalinio pasaulio susidorojimas, ar specialiųjų tarnybų suplanuota žmogžudystė. Kaunietis, pirmąją nepriklausomybės metų dalį praleidęs kriminaliniame pasaulyje, o vėliau pasirodęs legaliame versle ir sporte, buvo nužudytas Vilniuje. Jo mirties aplinkybės liko neišaiškintos.
Apie Kauno Daškinių grupuotės lyderio žūtį anuomet plačiai rašė kriminalinių naujienų laikraštis „Akistata“. Remiantis šio leidinio archyvais, galima atkurti svarbiausias sukrečiančio nusikaltimo detales.
Žudikui prireikė vos vienos kulkos
Turto prievartavimu anksčiau teistas R. Daškevičius buvo nušautas vienu samdomo žudiko šūviu. Ekspertai nustatė, kad kulka pataikė į širdį, perskrodė kūną, per stiklą įlėkė į piceriją ir ten smarkiai deformavosi.
Manoma, kad šauta iš maždaug 50 metrų atstumo – iš priešais esančio namo antrojo aukšto. Iš pradžių pareigūnai negalėjo tiksliai nustatyti šaulio pozicijos, nes nebuvo aišku, į kurią pusę žmogžudystės metu buvo pasisukęs kaunietis.
Kadangi paleistas tik vienas šūvis, taikytasi į širdį, o nakties tyloje jo niekas neišgirdo, pareigūnai spėjo, kad naudotas snaiperinis šautuvas su duslintuvu. Tai sustiprino versiją, jog nusikaltimas buvo užsakytas.
Vilniaus apygardos prokurorai tuomet teigė, kad tokia žmogžudystė Lietuvoje neturėjo precedento. Iki tol net ir užsakomieji nusikaltimai dažniausiai būdavo įvykdomi sprogdinant, naudojant pistoletus arba automatus.
Tuometinis Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius sakė, kad toks būdas esą nebūdingas lietuviams, todėl bent jau vykdytojo reikėtų ieškoti Rusijoje. Jo teigimu, šioje šalyje gerai saugomus ar sunkiai pasiekiamus žmones pagal užsakymą dažnai nužudydavo profesionaliai pasirengę snaiperiai.
Tyrimas buvo tęsiamas, tačiau rezultatų nebuvo
Daškės nužudymas buvo tiriamas intensyviai, bet apčiuopiamų rezultatų visuomenė nesulaukė. Atrodė, kad aukos neapsaugojo nei ginkluoti „torpedos“, nei aplinką stebėję asmens sargybiniai, nei jo autoritetas kriminaliniame pasaulyje.
Prieš kelerius metus pasiteiravus, ar byloje atsirado naujų aplinkybių, neįvardyti Vilniaus prokurorai nurodė, kad ikiteisminis tyrimas vis dar vykdomas. Jie teigė nagrinėjantys įvairias nužudymo versijas, tačiau detalių neviešino, nes tai galėtų pakenkti tyrimui. Pareigūnai taip pat atsisakė komentuoti su byla susijusias kalbas ir turimą informaciją.
Daškė buvo laikomas vienu įtakingiausių Kauno kriminalinio pasaulio žmonių
Laikui bėgant buvusi Kauno kriminalinio pasaulio viršūnė išsisklaidė. Henrikas Daktaras, Egidijus Abarius-Goga ir Arikas Pastuškovas pateko į kalėjimą. Dalis kitų senųjų autoritetų, sekdami Jono Bielskio pavyzdžiu, pradėjo bendradarbiauti su Policijos departamentu, davė parodymus prieš buvusius bendražygius ir pasitraukė į pogrindį.
R. Daškevičius, Ramūnas Kuzminas-Ramaškė, Rimantas Ganusauskas-Mongolas, Kęstutis Jurša ir Algirdas Žemaitis-Kukas žuvo per kovas dėl įtakos bei statuso. R. Daškevičius buvo laikomas viena charizmatiškiausių senosios Kauno mafijos figūrų.
Kai Daškė buvo laidojamas Petrašiūnų kapinėse, ką tik iš įkalinimo įstaigos grįžęs H. Daktaras Vilniuje buvo apklausiamas prokurorų. Juos domino jo ryšiai su Daškinių lyderiu ir galimos nužudymo aplinkybės.
H. Daktaras pareigūnams aiškino, kad tuo metu, kai pats buvo laisvėje, R. Daškevičius kalėjo, o šiam išėjus į laisvę netrukus įkalintas buvo jis pats. Todėl, anot H. Daktaro, jiedu nebendravo ir neturėjo bendrų verslo reikalų.
Vis dėlto dalis surinktos informacijos leidžia manyti, kad anksčiau šie žmonės ir jų aplinkos atstovai Kaune konkuravo dėl įtakos kriminaliniame pasaulyje.
Kauno apygardos prokuratūros veteranas, gerai išmanęs laikinosios sostinės kriminalinio pasaulio struktūrą, Daškinius priskyrė itin aukštam nusikaltėlių sluoksniui. Jo vertinimu, tai buvo gerokai aukštesnis organizuoto nusikalstamumo lygis.
