Po penkerių metų bandymų Klaipėdos universiteto mokslininkai pristatė iš perdirbto popieriaus, kartono ir mikrogrybų pagamintą organinę medžiagą, galinčią sugerti ir skaidyti naftos produktus. Išradimą jau išbando Klaipėdos uostas ir ugniagesiai.
Idėją paskatino mikrogrybų galimybės
Mokslininkai sukūrė daugkartinę naftos produktų surinkimo priemonę – specialias plokšteles, primenančias seniau naudotus rašalo spaustukus. Jos uždedamos ant vandens paviršiuje susidariusios naftos plėvelės, kuri susigeria į medžiagą. Vėliau plokštelės išimamos ir perkeliamos į uždarą talpyklą, kur prasideda naftos skaidymo procesas.
Klaipėdos universiteto mokslininkė Marija Kataržytė aiškino, kad naftos produktus skaido dvi pagrindinės mikroorganizmų grupės – bakterijos ir grybai. Jų gaminami fermentai sudėtingas chemines medžiagas paverčia mažesnėmis ir aplinkai saugesnėmis.
Sukurta medžiaga gali sugerti dvidešimt kartų daugiau naftos, nei pati sveria. Pristatomoje gamybos linijoje per metus įmanoma pagaminti pusantros tonos šio produkto.
Viena iš išradimo kūrėjų yra grybauti mėgstanti ir grybus tirianti mokslininkė. Daugiau nei prieš penkerius metus ji kartu su naftą tyrinėjančia kolege pradėjo svarstyti, kaip panaudoti mikroorganizmų gebėjimą skaidyti naftą.
Anot mokslininkų, tokio tipo teršalų surinkimo priemonės iki šiol nebuvo sukurtos, todėl Lietuva tapo pirmąja šalimi, pristačiusia tokį produktą. Tatjana Paulauskienė pabrėžė, kad rinkoje šiuo metu daugiausia yra sintetinių, iš iškastinio kuro pagamintų analogų, o tvarių sprendimų, kurių reikalaujama Europos mastu, trūksta.
Produktą jau išbando uostas ir ugniagesiai
Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas teigė, kad susidomėjimas išradimu yra didelis. Universitetas yra pasirašęs sutartis su 120 partnerių, tačiau realiomis sąlygomis produktą šiuo metu išbando trys partneriai: Valstybinio jūrų uosto direkcija, Būtingės terminalas ir priešgaisrinė tarnyba.
Klaipėdos uoste kasmet įvyksta apie dvidešimt incidentų, kai į vandenį patenka naftos produktų, todėl uostas tapo vienu pirmųjų išradimo klientų. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas nurodė, kad bandymai uosto akvatorijoje pradėti 2022 metais. Per pirmąjį bandymą į vandenį buvo išpilta 200 gramų naftos ir išbandytas organinis sorbentas.
Medžiagą išmėgino ir ugniagesiai. Jie nustatė, kad po avarijų nuo automobilių išsiliejusius tepalus plėvelė surenka gerai, tačiau naudojant ją vandenyje kilo sunkumų. Klaipėdos apskrities ugniagesių viršininkas Vidas Kerševičius pasiūlė plokštelę pakeisti į apvalią rankovę, kuria būtų galima apjuosti užterštą vietą.
Mokslininkai į pastabą sureagavo iš karto – grįžę į laboratoriją kolegos sukūrė reikiamos formos prototipą.
Šiam išradimui, bandymams ir gamybos linijai sukurti prireikė beveik 2,5 mln. eurų. Dabar produkto vertė vertinama dešimtimis milijonų eurų.
