Po pranešimų apie galimą plaučių maro atvejį Rusijoje sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad ligos išplitimo Europoje tikimybė yra labai maža. Vis dėlto Lietuvos ligoninėse, jo teigimu, antibiotikų atsargų pakaktų maždaug mėnesiui.
Trečiadienį žurnalistams ministras sakė, kad vaistų atsargos laikomos ir nacionaliniu mastu, o ligoninės taip pat turėtų būti pasirengusios antibiotikų poreikiui iki mėnesio laikotarpiui.
L. Kukuraičio vertinimu, po COVID-19 pandemijos Lietuvos sveikatos sistema gerokai sustiprino pasirengimą reaguoti į užkrečiamųjų ligų grėsmes. Šalyje veikia infekcinių ligų valdymo infrastruktūra, parengti reagavimo algoritmai ir kitos būtinos priemonės.
Ministras: Rusijoje gali vykti rimti procesai
Ministras pabrėžė, kad plaučių maro patekimo į Europą rizika yra labai nedidelė. Be to, kol kas nėra patvirtinta, kad Rusijoje iš tiesų nustatytas būtent plaučių maro atvejis.
L. Kukuraitis teigė, jog mokslininkai taip pat nurodo, kad šiai ligai būtų labai sunku išplisti Europoje. Tačiau, kol nėra patikimų faktų, nei maro diagnozės, nei kitos ligos ar būklės esą negalima patvirtinti.
Pasak ministro, Jungtinių Valstijų dėmesys šiai situacijai leidžia manyti, kad Rusijoje gali vykti rimti procesai. Vis dėlto Lietuva kol kas gali remtis tik viešai prieinama informacija. Pagrindine problema jis įvardijo patikimų ir tikslių duomenų trūkumą.
L. Kukuraičio teigimu, kol informacijos nėra daugiau, institucijos gali įsivertinti savo pasirengimą. Ministras patikino, kad Lietuva tai padarė ir šiuo metu yra pasirengusi.
Anksčiau L. Kukuraitis yra sakęs, kad informacijai apie plaučių marą Rusijoje pasitvirtinus ir iškilus grėsmei Lietuvai, galėtų būti svarstomas Rusijos piliečių tranzito per mūsų šalį ribojimas. Tokie sprendimai, anot jo, būtų derinami su Europos Sąjungos partneriais.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodamas į pranešimus apie Rusijoje nuo plaučių maro galimai mirusią moterį, skelbia, kad Lietuvos gyventojams šiuo metu nėra padidėjusios rizikos užsikrėsti. Atsakingos institucijos situaciją stebi.
NVSC nurodo, kad turimos informacijos nepakanka nepriklausomai patvirtinti, jog minima darbuotoja sirgo plaučių maru.
Pranešimai apie galimą ligos atvejį pasirodė penktadienį
Penktadienį paskelbta, kad plaučių maras galėjo būti 28 metų Darjos Šipilovos, dirbusios Sibiro Irkutsko srities maro tyrimų institute, mirties priežastis. Taip pat pranešta apie dėl šio įvykio pritaikytus specialius apribojimus.
Rusijos naujienų portalas „Liudi Baikala“, remdamasis šaltiniais, artimais regiono saugumo tarnyboms, skelbė, kad moteris galėjo užsikrėsti po sudužusio mėgintuvėlio.
Kitos žiniasklaidos priemonės galimą mirties priežastį siejo su laboratorijoje įvykusiu incidentu. „Liudi Baikala“ taip pat nurodė, kad karantinas taikomas 200 žmonių, galėjusių turėti kontaktą su mirusiąja.
Rusijos pareigūnai savo ruožtu pabrėžė, kad po mirties atlikti tyrimai plaučių maro nepatvirtino.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį sakė, kad jo administracija atidžiai stebi susiklosčiusią padėtį.
Plaučių maras yra reta infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Yersinia pestis. Ji gali būti perduodama per sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskiriamus lašelius, tačiau dažniausiai tam reikia artimo ir ilgalaikio kontakto su simptomų turinčiu asmeniu. Ligos inkubacinis laikotarpis trunka 1–4 dienas.
Infekcija gali sukelti karščiavimą, galvos skausmą, silpnumą, kosulį, krūtinės skausmą ir greitai stiprėjantį kvėpavimo sutrikimą.
Laiku nustačius plaučių marą, jis sėkmingai gydomas įprastais antibiotikais. Gydymui reikalingi vaistai yra lengvai prieinami Europoje ir Lietuvoje.
Įtarus arba patvirtinus ligą, pacientas izoliuojamas, o su juo artimai kontaktavę žmonės nustatomi ir stebimi. Jei reikia, jiems skiriamas profilaktinis gydymas.
