Verslui tvirtinant, kad dalies dyzelino akcizo grąžinimas krovinių vežėjams paskatintų degalų pardavimą Lietuvoje ir padidintų biudžeto pajamas, finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus įspėja apie galimą neigiamą poveikį valstybės finansams. Jo vertinimu, per metus biudžetas dėl tokios tvarkos galėtų netekti apie 26 mln. eurų.
Be to, išaugus dyzelino ir kitų gazolių naudojimui maždaug 200 mln. litrų, valstybei tektų papildomai įsigyti taršos leidimų. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, tam galėtų prireikti apie 40 mln. eurų.
Trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje K. Kvaraciejus pabrėžė, kad siūlymo negalima vertinti atskirai nuo akcizų pajamų ir viso valstybės biudžeto. Jo teigimu, įvertinus bendrą fiskalinį rezultatą, poveikis galėtų būti neigiamas, o dėl nesurinktų pajamų biudžetas netektų apie 26 mln. eurų.
Pasak viceministro, papildomas gazolių vartojimas Lietuvoje taip pat reikštų būtinybę įsigyti taršos leidimų už maždaug 40 mln. eurų.
Kaip skelbė BNS, įvairių Seimo frakcijų parlamentarų parengtos Akcizų įstatymo pataisos parlamentui buvo pateiktos dar birželį. Jomis siūloma nuo 2027 metų sausio, taikant tam tikras sąlygas, leisti krovinių vežėjams susigrąžinti dalį dyzelino akcizo.
Šių pataisų svarstymas Seime stringa, nes Vyriausybė vėluoja pateikti savo išvadą.
Verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas teigia, kad valdžiai nemažinant dyzelino akcizo dalinis jo grąžinimas vežėjams esą būtų vienintelė išeitis. Anot jo, siekiama, kad degalai būtų pilami Lietuvoje, o ne Lenkijoje, todėl kito sprendimo verslas nematantis.
K. Kvaraciejus taip pat atkreipė dėmesį į praktinius tokios sistemos įgyvendinimo sunkumus. Net priėmus atitinkamą tvarką, Valstybinei mokesčių inspekcijai, jo vertinimu, reikėtų maždaug vienerių–pusantrų metų sistemai sukurti. Preliminari investicijų suma galėtų siekti nuo 0,4 iki 2 mln. eurų.
Viceministras pabrėžė, kad akcizo grąžinimo mechanizmas nebūtų lengvai įdiegtas. Jis taip pat įspėjo apie galimą piktnaudžiavimą, kai dalis vežėjų galėtų nupilti degalus ir juos parduoti šešėlinėje rinkoje. Pasak K. Kvaraciejaus, tokių atvejų jau yra buvę.
Pataisų iniciatoriai Seime ir verslo atstovai tikisi, kad grąžinant dalį akcizo vežėjai daugiau dyzelino pirktų Lietuvoje, o ne kaimyninėse šalyse. Jų teigimu, šiuo metu dėl to valstybė kasmet netenka daugiau nei 100 mln. eurų pajamų.
V. Kriaučiūnas nurodė, kad net pagal nepalankiausius scenarijus biudžetas galėtų gauti ne mažiau kaip 50 mln. eurų papildomų pajamų.
Inovatyvios energetikos prekybos asociacija skaičiuoja, kad jeigu Lietuvoje dyzeliną vėl pirktų 90 proc. tranzitu važiuojančių vežėjų, o maždaug 20 proc. dalinio akcizo grąžinimo naudos tektų tik šalies viduje krovinius gabenantiems vilkikams, papildomos valstybės pajamos galėtų siekti apie 83 mln. eurų.
Asociacijos atstovas Mantas Zakarka teigia, kad toks mechanizmas galėtų prisidėti ir prie kainų grandinės stabilizavimo. Jo aiškinimu, priemonė nebūtinai turėtų būti taikoma iš karto – ji būtų skirta verslui, kad kainos nuo maisto produktų iki paslaugų galėtų normalizuotis ir nebedidėtų.
Dalį akcizo siūloma grąžinti vilkikams, kelių traukiniams ir tolimųjų reisų sunkvežimiams, kuriais gabenami dideli kroviniai. Tai būtų taikoma dviem atvejais: kai dyzeliną įsigyja įmonė, turinti Europos Sąjungos valstybės licenciją vežti krovinius ir naudojanti vilkikus, kurių didžiausia leistina masė viršija 3,5 tonos, arba kai degalai naudojami N3 klasės transporto priemonėse.
Pataisų autoriai numato, kad grąžintinos akcizo dalies dydį, grąžinimo laikotarpį ir taikymo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė. Jų skaičiavimu, akcizą būtų galima susigrąžinti nuo maždaug 200–300 mln. litrų degalų.
Energetikos agentūros duomenimis, ketvirtadienį 10 val. dyzelino litro kaina Lietuvoje svyravo nuo 2,089 iki 2,350 euro, o vidutinė kaina siekė 2,22 euro.
