Vilnius per artimiausius trejus metus želdiniams ir jų priežiūrai planuoja skirti daugiau nei 74 mln. eurų. Į šią sumą įtraukti krūmai, medžiai, gėlės bei įvairūs priežiūros darbai. Kodėl miesto augalijai numatytos tokios išlaidos, aiškinosi laidos „Be Tabu“ žurnalistai.
Savivaldybė septyniomis sutartimis bendrovei „Stebulė“ pavedė pjauti, genėti, ravėti, sodinti ir tręšti medžius, krūmus bei kitus augalus. Želdinių sodinimas šiaurinėje, centrinėje, pietinėje ir rytinėje Vilniaus dalyse gali atsieiti 14 mln. eurų. Dviem gėlynų įrengimo ir priežiūros sutartims kairiajame bei dešiniajame Neries krante numatyta beveik 5 mln. eurų. Daugiausia – 55 mln. eurų – kainuos viso miesto želdinių priežiūra.
Įkainiai skiriasi dešimtimis eurų
Šiaurinėje Vilniaus dalyje, laikomoje viena žaliausių miesto teritorijų, iki 20 centimetrų skersmens medžių vainiko retinimas nuo kopėčių įkainotas 4 eurais 50 centų už medį. Atliekant tokį patį darbą iš autobokštelio, kaina išauga iki 34 eurų 29 centų. Tuo metu arboristų atliekamas identiškas genėjimas kainuoja vos 55 centus už medį. Šioje miesto dalyje numatyta genėti apie 30 tūkstančių medžių.
Krūmynų priežiūrai vasaros metu suplanuota beveik trečdalis milijono eurų.
Seimo narė ir rožių augintoja Agnė Širinskienė kėlė klausimą, kaip iki šiol buvo prižiūrimi prie Neries esantys krūmynai, kuriuos ji apibūdino kaip primenančius avietynus.
Jos vertinimu, teritorija atrodo netvarkingai: pernykščiai stiebai nenupjauti, o apyniai, kuriuos sodininkai laiko problema, plinta neprižiūrimame plote.
Japoninės reinutrės, agresyvaus invazinio augalo, naikinimas savivaldybei kainuos po eurą už kvadratinį metrą. Planuojama sutvarkyti iki 3 tūkstančių kvadratinių metrų. A. Širinskienė stebėjosi, kad sutartyse nenumatyta daugiau naikintinų augalų.
Centrinėje miesto dalyje augančių 50 tūkstančių vijoklių priežiūrai skirta 11 tūkst. eurų. A. Širinskienės teigimu, šioje teritorijoje matyti neprižiūrimų krūmynų, nors tai yra miesto centras.
Ravėjimo darbams numatyta 57 tūkst. eurų. Žolės pjovimas trimeriais ir traktoriukais į šias sutartis neįtrauktas. Visuomenininkė ir miesto antropologe save vadinanti Jekaterina Lavrinec mano, kad dalį papildomų išlaidų miestas susikuria pats.
Ji atkreipė dėmesį, kad kai kurios teritorijos per daug ir netinkamu metu, pavyzdžiui, per kaitras, šienaujamos traktoriais iki žemės. Pasak jos, pjaunant per lietų galima pašalinti visą augalinį sluoksnį, todėl vėliau tenka investuoti į jo atkūrimą.
Augalams tręšti taip pat bus skirta šimtai tūkstančių eurų. Nors tręšimas yra įprasta priežiūros dalis, J. Lavrinec teigimu, savivaldybė galėtų ūkiškiau naudoti lėšas.
Ji taip pat kritikavo lapų pūtimą nuo žalios vejos. Nuo takų juos pašalinti, jos manymu, būtina dėl žmonių saugumo, tačiau žaliosiose zonose lapai galėtų likti kaip natūrali trąša. Dabar, pasak J. Lavrinec, miestas moka ir už jų surinkimą bei išvežimą, o kartu mažina medžių gyvybingumą.
Medžių kainyne – vieno euro įkainiai
Bendrovei UAB „Stebulė“ vadovauja buvęs Vilniaus miesto ūkio departamento vadovas Virginijus Pauža. Anksčiau jis pareigų neteko po Specialiųjų tyrimų tarnybos apsilankymo savivaldybėje.
Be priežiūros paslaugų, sutartyse numatytas ir medžių pirkimas. Bendrovės pateiktame kainyne beveik visi nuo vieno iki pustrečio metro aukščio medžiai įvertinti vos vienu euru.
Laidos žurnalistams nepavyko išsiaiškinti, kaip bendrovė gali pasiūlyti tokią kainą ir ar turi tiekėjų, medžius auginančių itin pigiai. „Stebulės“ vadovas per porą savaičių atsakymų į laidos klausimus nepateikė, nors jo įmonė miesto žaliąsias erdves tvarkys už dešimtis milijonų eurų mokesčių mokėtojų lėšų.
Neatmetama galimybė, kad vieno euro kaina galėjo padėti bendrovei laimėti konkursą, o tikrosios medžių įsigijimo išlaidos galbūt įskaičiuotos į kitus darbus, pavyzdžiui, genėjimą iš autobokštelio, kainuojantį 34 eurus 29 centus už medį. Tačiau šaltinyje nėra patvirtinimo, kad būtent taip ir yra.
Savivaldybė teigė, kad pastaruosius kelerius metus kasmet pasodina daugiau kaip 3 tūkst. medžių. Per pastaruosius 5 metus Vilniuje, jos duomenimis, pasodinta net 300 tūkst. krūmų.
A. Širinskienė taip pat atkreipė dėmesį į galimai netinkamą naujų sodinukų išdėstymą. Jos teigimu, po senu medžiu pasodintas maumedis ar kitas panašus augalas gali negaudyti pakankamai saulės, todėl po kelerių metų sunykti. Tuomet, anot jos, reikėtų pirkti naują medelį.
Visuomenininkams kyla klausimas, kas užtikrins, kad būtų įvykdyti visi sutartyse numatyti reikalavimai. Reikės patikrinti, ar medeliai tinkamai apgenėti ir patepti, ar reikiamose vietose išgręžtos skylės, taip pat ar darbams buvo pasitelkti arboristai. Savivaldybėje šių specialistų, teigiama, trūksta.
Vilnius turi daug parkų ir žaliųjų erdvių, tačiau kyla abejonių, ar jų priežiūra turėtų kainuoti daugiau nei stadionas, o kasmetinis krūmų ravėjimas – daugiau nei naujas darželis mieste, kuriame trūksta vietų ugdymo įstaigose. Straipsnyje pabrėžiama, kad tokiose situacijose būtinas didžiausias skaidrumas ir aukšta darbų kokybė.
Daugiau detalių pateikta vaizdo įraše.
Laida „Be Tabu“ rodoma pirmadieniais–ketvirtadieniais 19.30 val. per TV3.
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Be Tabu“.
