Valstybės projektų kainos išsipučia neatsitiktinai: ekspertai atskleidė, kur slypi didžiausia rizika

Lietuvoje kasmet į viešuosius statybų projektus nukreipiamos didelės valstybės lėšos. Vis dėlto netinkamai parengtos konkursų sąlygos, pertekliniai reikalavimai ir projektavimo netikslumai gali gerokai padidinti darbų kainą bei sudaryti prielaidas piktnaudžiauti.

Apie viešųjų pirkimų problemas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi KRS generalinis direktorius Paulius Grigas ir viešųjų pirkimų teisės ekspertas, advokatas Aurimas Černiauskas.

Nuo ko prasideda sprendimas dalyvauti konkurse?

P. Grigas pasakojo, kad pirmiausia įvertinama, ar konkursas atitinka įmonės veiklos sritį – KRS specializuojasi infrastruktūros statybose. Tuomet analizuojama dokumentacija ir tikrinama, ar įmonė atitinka visus keliamus reikalavimus, įskaitant patirties bei kitus kriterijus.

Jeigu kliūčių nenustatoma, pradedami skaičiavimai, rengiami dokumentai ir teikiamas pasiūlymas. Tačiau klausimų gali kilti tuomet, kai projekto dokumentai parengti nekokybiškai. Tokiais atvejais rangovas kreipiasi į užsakovą, teikia paklausimus ir aiškinasi neaiškumus, o visas procesas gali užsitęsti.

Analizuojant klausimų pobūdį kartais paaiškėja, kad konkursas paruoštas itin prastai arba užsakovo numatyta projekto kaina yra nereali. Tuomet gali būti prieita net prie konkurso nutraukimo, nes už tokią sumą ir turimą biudžetą darbų atlikti neįmanoma.

Kaina ne visada yra vienintelis vertinimo kriterijus

A. Černiausko teigimu, pasiūlymai dažniausiai vertinami pagal mažiausios kainos arba kainos ir kokybės santykį. Nors įstatymas numato, kad 50 proc. pirkimų turi būti vykdoma taikant kainos ir kokybės kriterijų, pasirinkimas priklauso perkančiajai organizacijai.

Ekspertas pastebėjo, kad didesniuose pirkimuose vien kaina paprastai nebėra vienintelis kriterijus. Vis dėlto, jeigu pirmasis projekto etapas – techninio darbo projekto parengimas – atliekamas netinkamai, vėliau gali atsirasti rimtų problemų visame procese.

Kokybė gali būti vertinama pagal darbų atlikimo terminą, specialistų patirtį ar kitus parametrus. Pavyzdžiui, jeigu projektą numatyta įgyvendinti per dvejus metus, papildomi balai gali būti skiriami pasiūlymui, kuriame numatytas trumpesnis terminas.

Tokiu atveju kaina gali sudaryti 80 proc. galutinio įvertinimo, o ekonominis naudingumas – 10–20 balų. Nors kaina išlieka didžiausia vertinimo dalis, ji nebūtinai lemia rezultatą. P. Grigas pažymėjo, kad statybų sektoriaus pelningumas siekia maždaug 10–12 proc., kai kuriais atvejais – 8 proc., todėl pažadas darbus atlikti greičiau gali viršyti realų pelningumo kriterijų.

Daugiau kriterijų – daugiau vietos piktnaudžiavimui?

P. Grigas abejojo, ar trumpesnis darbų atlikimo terminas iš tiesų užtikrina aukštesnę kokybę ar garantuoja, kad darbai bus baigti laiku. Jo vertinimu, papildomi parametrai gali būti panaudoti konkurencijai apriboti.

Ypač daug abejonių, pasak jo, kyla mažesniuose rajonuose, kuriuose konkursams rengti samdomos konsultantų ir teisinių paslaugų įmonės. Į pirkimo sąlygas įtraukus daugybę parametrų, realių konkurso dalyvių gali sumažėti, o kriterijai, P. Grigo nuomone, kartais būna skirti tam, kad darytų įtaką būsimam laimėtojui.

Jis taip pat teigė, kad laimėjęs pasiūlymas dėl trumpiausio termino vėliau gali būti koreguojamas, užsakovui pratęsiant darbų laiką dėl objektyviomis vadinamų priežasčių. Dėl to, P. Grigo teigimu, didesnis papildomų parametrų skaičius gali kelti įtarimų dėl piktnaudžiavimo.

A. Černiauskas iš dalies sutiko, kad gausybė ekonominio naudingumo kriterijų gali būti pritaikyta konkrečiam tiekėjui. Jo vertinimu, kokybė dažnai tiesiogiai susijusi su kvalifikacija.

Ekspertas pabrėžė, kad perkančioji organizacija negali reikalauti kuo daugiau sertifikatų vien todėl, kad jų turintis tiekėjas atrodytų kvalifikuotesnis. Ne visi tokie dokumentai konkrečiam pirkimui yra būtini. Kuo daugiau reikalavimų nustatoma, tuo sudėtingesnis tampa pirkimas ir tuo didesnė rizika, kad daliai rinkos dalyvių jis bus beprasmis.

Atestatai ir „auksinio“ vadovo reikalavimas

P. Grigas Lietuvos statybų sektoriaus reguliavimą pavadino itin griežtu. Jo teigimu, šalyje įmonės privalo turėti atestatus, sertifikatus ir kitus dokumentus, todėl papildomi reikalavimai gali veikti kaip protekcionizmo priemonė ir riboti užsienio bendrovių galimybes konkuruoti.

Jo nuomone, įtarimų kelia nestandartiniai kriterijai, pavyzdžiui, reikalavimas turėti statybos vadovą, kuris būtų įgyvendinęs konkretaus pobūdžio projektus. Kadangi visos konkurse dalyvaujančios įmonės privalo turėti atestatus, vieno konkretaus specialisto išskirtinė kvalifikacija, P. Grigo vertinimu, neturėtų būti pagrindinis vertinimo kriterijus.

Kaip vieną iš galimų sprendimų jis įvardijo „design and build“ konkursus. Tokiu atveju užsakovas nustatytų aukšto lygio reikalavimus, o rangovas pats išsiaiškintų poreikius, suprojektuotų objektą, jį pastatytų ir pateiktų galutinę kainą.

Siekiant atmesti nepakankamai pajėgias įmones, P. Grigas siūlė reikalauti laidavimo, pavyzdžiui, draudimo bendrovės garantijos. Jo vertinimu, taip būtų galima atsijoti neseniai įkurtas bendroves, neturinčias pakankamai darbuotojų, lėšų ar patirties.

Finansiniai reikalavimai: apsauga ar kliūtis?

A. Černiauskas teigė, kad papildomi finansiniai reikalavimai gali būti ir pagrįsti, ir pertekliniai. Kiekviena nauja sąlyga mažina galimų dalyvių skaičių, o ypač didelę įtaką tam turi reikalavimai, susiję su finansiniais pajėgumais.

Advokatas sakė savo praktikoje matęs pirkimų, kuriuose nustatytas finansinis kriterijus buvo nepagrįstas. Tiekėjui tokiu atveju tektų visam projekto laikotarpiui įšaldyti didelę lėšų dalį. Tai gali apsunkinti dalyvavimą kituose konkursuose, tačiau nebūtinai užtikrina geresnę darbų kokybę.

Eksperto nuomone, kokybė visų pirma turėtų būti siejama su minimalia kvalifikacija. Taip pat galima vertinti ankstesnių sutarčių vykdymą, užsakovų pažymas ir tai, ar darbai buvo atlikti laiku. Vis dėlto projektavimo srityje kokybę dar iki darbų pradžios įvertinti sudėtingiau, todėl kiekvieną pirkimą reikėtų nagrinėti atskirai.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *