Lietuvoje kas mėnesį atliekama daugiau nei 1 tūkst. sąnarių endoprotezavimo operacijų. Pacientams jos suteikia galimybę sumažinti ilgai kamavusį skausmą, pagerinti judėjimą ir grįžti prie įprastos veiklos. Kadangi endoprotezai turi tarnauti ne vienerius metus, o dešimtmečius, jiems taikomi griežti saugumo, kokybės ir patikimumo reikalavimai.
Klubo sąnario endoprotezavimo operacija (nuotr. Klaipėdos universiteto ligoninės).
Implantus centralizuotai įsigyja ligonių kasa
Valstybinė ligonių kasa (VLK), naudodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, centralizuotai perka klubo, kelio, peties, alkūnės, čiurnos ir riešinio nykščio sąnarių endoprotezus. Taip pat įsigyjami reviziniai endoprotezai ir jų priedai.
Toks pirkimas padeda racionaliai naudoti fondo pinigus: implantai siekiami įsigyti kuo palankesne kaina, tačiau kartu užtikrinama, kad jie atitiktų nustatytus reikalavimus.
VLK perkami implantai gaminami skirtingų tarptautinių bendrovių iš Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos ir Prancūzijos.
VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas teigia, kad perkami endoprotezai atitinka Europos Sąjungos medicinos priemonėms taikomus saugos ir kokybės kriterijus. Tai patvirtina CE ženklas, o implantų ilgalaikį patikimumą pagrindžia turimi duomenys. Vertinant jų kokybę atsižvelgiama į tarptautinėse mokslinėse publikacijose skelbiamus tyrimus, Sąnarių endoprotezų registro informaciją ir kitus nustatytus vertinimus.
Vienas pagrindinių kriterijų – endoprotezo išlikimas. Pagal nustatytus reikalavimus praėjus 10 metų tas pats implantas turi būti išlikęs mažiausiai 90–95 proc. pacientų, kuriems dėl jo keitimo neprireikė pakartotinės operacijos. Jei naujesnių implantų dešimties metų duomenų dar nėra, vertinami trumpesnio laikotarpio rezultatai. Jie taip pat turi būti labai geri.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Ortopedijos traumatologijos centro vadovas prof. dr. Giedrius Kvederas pabrėžia, kad dešimties metų rodiklis nėra vien statistika. Jis rodo, ar implantas ilgą laiką išlieka patikimas, ar jo nereikia keisti ir ar žmogus gali gyventi kuo įprastesnį gyvenimą. Todėl, pasak jo, gydytojui svarbu vertinti ne tik gamintojo pateikiamą informaciją, bet ir ilgalaikius duomenis bei pacientų patirtį.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad Lietuvos klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimo rezultatai yra labai geri: po 10 metų išliko apie 95 proc. endoprotezų. Tai reiškia, kad absoliučiai daugumai pacientų implantai ilgą laiką išlieka funkcionalūs ir jų keisti atliekant pakartotinę operaciją neprireikia.
Prof. dr. G. Kvedero vertinimu, tokius rezultatus lemia medikų patirtis, komandinis darbas, aukšti reikalavimai gydymo įstaigoms ir endoprotezams taikomi standartai.
Endoprotezą konkrečiam pacientui parenka ortopedas traumatologas
Sąnario keitimo gali prireikti dėl artrozės, sisteminių uždegiminių ligų, pavyzdžiui, reumatoidinio artrito, traumų ar onkologinių susirgimų. Dažniausiai iš pradžių taikomas konservatyvus gydymas – skiriami analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir reabilitacijos priemonės. Operacija svarstoma tada, kai toks gydymas nepadeda, o sąnario pakeitimas dirbtiniu implantiniu sąnariu laikomas paskutine priemone.
Prieš operaciją ortopedas traumatologas įvertina paciento bendrą sveikatos būklę, sąnarį, kaulus, planuojamos procedūros pobūdį ir kitus individualius poreikius. Remdamasis šia informacija, operuojantis gydytojas iš VLK centralizuotai nupirktų modelių parenka konkrečiam pacientui tinkamiausią endoprotezą.
Pacientui, pasirinkusiam ligonių kasos skiriamą implantą, už jį papildomai mokėti nereikia. Tačiau gydymo įstaiga gali pasiūlyti ir kitą, jos pačios įsigytą endoprotezą. Jeigu jis kainuoja daugiau nei VLK kompensuojamas implantas, pacientas turi padengti kainų skirtumą.
Rinktis kitą endoprotezą yra paciento teisė. Vis dėlto svarbu atsižvelgti ne tik į jo kainą, bet ir į gydytojo pateiktą informaciją apie implanto savybes bei tinkamumą konkrečiam atvejui.
Prof. dr. G. Kvederas atkreipia dėmesį ir į medikų patirtį naudojant konkretų implantą. Pradėjus taikyti naują endoprotezą, chirurgijoje iš pradžių gali padidėti komplikacijų rizika, kol gydytojai sukaupia pakankamai praktikos ir gerai perpranta visas jo ypatybes. Todėl, jo teigimu, sprendimas pradėti naudoti naują implantą ar keisti taikomą endoprotezą turėtų būti grindžiamas svarbiomis priežastimis ir įrodymais.
Prieš apsispręsdamas pacientas turi būti aiškiai ir raštu informuotas apie galimybę rinktis kitą endoprotezą, jo kainą ir sumą, kurią reikėtų primokėti. Dėl to verta išsiaiškinti, kuo siūlomas implantas skiriasi nuo VLK perkamo, ir pasirinkimą aptarti su operaciją atliekančiu gydytoju.
Sąnarių endoprotezavimo operacijos šiuo metu atliekamos 20-yje Lietuvos ligoninių. Per aštuonis šių metų mėnesius atlikta daugiau nei 10 tūkst. tokių operacijų. Apie 8 600 iš jų buvo pirminės klubo ir kelio sąnarių keitimo operacijos.
