Europoje palankiai vertinamas triuškinamas Respublikonų partijos pralaimėjimas JAV kadencijos vidurio rinkimuose, susilpninęs prezidento Donaldo Trumpo pozicijas. Vis dėlto Briuselyje nėra tikrumo, kad šis politinis sukrėtimas pakeis svarbiausias Jungtinių Valstijų politikos kryptis.
Ar prezidentas bus apribotas?
Europos diplomatai teigiamai įvertino rinkimų rezultatus po svyruojančios D. Trumpo muitų politikos, Ukrainos menkinimo ir grasinimų Grenlandijai.
Vienas diplomatas, kaip ir kiti šaltiniai pageidavęs likti anonimiškas, teigė, kad Europoje jaučiamas palengvėjimas, nes rinkimai gali reikšti D. Trumpo eros pabaigos pradžią.
Visų pirma tikimasi, kad demokratų pergalė padės apriboti D. Trumpą ir bent vidaus politikoje pakreips padėtį palankesne kryptimi. Aukšto rango ES diplomato vertinimu, valdžių kontrolės ir atsvarų sistema galėtų padėti atkurti pasitikėjimą JAV politine sistema.
Tačiau kartu pripažįstama, kad D. Trumpo vykdoma JAV užsisklendimo politika greičiausiai nesikeis.
Kito diplomato teigimu, pokytis gali pasireikšti nebent tuo, kad Jungtinės Valstijos dar labiau susitelks į vidaus klausimus ir politinę Baltųjų rūmų bei Kongreso konfrontaciją.
Užsienio politikos srityje D. Trumpas ir toliau turės daugiau laisvės veikti, o jo veiksmai gali tapti dar agresyvesni. Diplomatas pabrėžė, kad prezidentas išsaugo vykdomosios valdžios įgaliojimus ir nepaiso Kongreso.
Europa atsargiai viliasi, kad Vašingtonas persvarstys savo požiūrį į karą Ukrainoje. Prieš kadencijos vidurio rinkimus D. Trumpas vėl kritikavo Ukrainą ir demonstravo palankumą Rusijai, nors Vašingtonas buvo atnaujinęs pastangas užbaigti konfliktą.
Demokratų pergalė sustiprins Kongreso įstatymų leidėjų, aktyviau remiančių Ukrainą, pozicijas. Jie galėtų daryti spaudimą D. Trumpui keisti politikos kryptį, tačiau tikimybė, kad Jungtinės Valstijos vėl taps viena pagrindinių Ukrainos finansinės paramos teikėjų, vertinama kaip nedidelė.
Briuselio pareigūnai daugiausia dėmesio skiria tam, kaip kitąmet padengti 70 mlrd. eurų Ukrainos biudžeto deficitą. Jie ragina aktyviau prisidėti Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Japoniją, o JAV paramos jau nebesitiki.
D. Trumpo pradėto karo su Iranu padariniai toliau didina infliaciją Europoje, todėl žemyne nerimaujama dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose.
Pastarosiomis dienomis Vašingtonas surengė naujus smūgius, tad baiminamasi, kad po rinkimų padėtis regione gali dar labiau paaštrėti.
Nerimą kelia ir nenuspėjama situacija Izraelyje. Po rinkimų D. Trumpo sąjungininkas Benjaminas Netanyahu derasi dėl politinių susitarimų.
Neaiški JAV karinių pajėgų Europoje ateitis
NATO sąjungininkės Europoje laukia Pentagono atliekamos JAV karinių pajėgų Europoje peržiūros rezultatų. Tikėtina, kad jie bus paskelbti gruodį.
Keli diplomatai anksčiau teigė nemanantys, kad kadencijos vidurio rinkimai paveiks šios peržiūros išvadas.
Demokratai taip pat grasina imtis veiksmų prieš JAV gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą, laikomą vienu griežčiausiai Europos atžvilgiu nusiteikusių Pentagono pareigūnų.
Vis dėlto Europos šalys tvirtina ir toliau sieksiančios prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą.
Muitai išlieka viena didžiausių Europos nesutarimų su D. Trumpu priežasčių. Mažai tikėtina, kad prezidentas atsisakytų šios svarbios ekonominės politikos priemonės.
Demokratų siekis mažinti infliaciją gali paskatinti juos reikalauti panaikinti dalį muitų, tačiau tikėtina, kad dalis jų liks galioti.
Vašingtone įsikūrusios Užsienio santykių tarybos neseniai atlikta apklausa parodė, kad visų muitų Europos Sąjungai panaikinimui pritaria tik ketvirtadalis amerikiečių.
Skaitmeninės taisyklės išliks ginčo objektu
Dar vienas nesutarimų šaltinis – D. Trumpo nepritarimas ES pastangoms riboti didžiųjų technologijų bendrovių veiklą.
Demokratams žadant mažinti Silicio slėnio įmonių įtaką, Europa tikisi mažesnio pasipriešinimo savo iniciatyvoms.
ES pareigūnas teigė, kad Briuselis neketina keisti savo skaitmeninių taisyklių ir nesitiki, jog Baltieji rūmai pakeis poziciją šiais klausimais.
Tačiau Europos Sąjunga viliasi turėsianti daugiau galimybių diskutuoti ir bendradarbiauti su Kongresu sprendžiant bendrus pasaulinius iššūkius, įskaitant dirbtinį intelektą ir kibernetinį saugumą.
