Šimkus siūlo atsisakyti dalies lengvatų: valstybė dėl jų kasmet netenka šimtų milijonų

Vyriausybei ieškant būdų sumažinti 2027 metų fiskalinį deficitą, viršijantį Mastrichto kriterijų, ir padidinti biudžeto pajamas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina atsisakyti ekonomiškai nepagrįstų mokestinių lengvatų.

Penktadienio vakarą LRT laidoje „Dienos tema“ jis kaip pavyzdį pateikė mažoms įmonėms taikomą lengvatinį pelno mokesčio tarifą. Pasak G. Šimkaus, ši priemonė buvo įvesta siekiant padėti mažosioms įmonėms augti, tačiau praktikoje jos dažnai lieka lengvatos taikymo ribose ir nesiplečia, nes toks apmokestinimas joms yra palankesnis.

Mažųjų įmonių lengvata kainuoja apie 100 mln. eurų

Lietuvos banko vadovo teigimu, dėl šios lengvatos valstybė per metus netenka maždaug šimto milijonų eurų arba dar daugiau.

G. Šimkus pabrėžė, kad visas lengvatas reikėtų iš naujo įvertinti. Jo manymu, dalis jų tėra vadinamosios „gero gyvenimo lengvatos“, kurių atsisakymas galėtų būti svarstomas esant dabartiniams valstybės poreikiams.

Tarp tokių priemonių jis nurodė akcizo lengvatas kraftiniam alui ir vynui. G. Šimkus svarstė, ar šiandien, kai valstybei reikia papildomų lėšų, vis dar būtina jas taikyti, nors anksčiau jos galėjo būti reikalingos tam tikrai paramai suteikti.

Taip pat, jo nuomone, reikėtų įvertinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas darbdavių ir giminaičių dovanoms bei loterijų laimėjimams. Dėl šių lengvatų valstybės biudžetas, pasak jo, netenka 120–130 milijonų eurų.

Planuojant biudžetą, G. Šimkus ragino pirmiausia tiksliai įvertinti pajamas ir galimybes jas padidinti, o tik tuomet numatyti išlaidas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *