Ruduo yra tinkamas metas sodinti šilauoges, vaismedžius ir vaiskrūmius. Tinkamai pasirinkta vieta bei paruošta sodinimo duobė padeda augalams sėkmingai prigyti ir kitą sezoną užauginti gausesnį derlių.
Šilauogės vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl naudingųjų savybių, todėl jų savo soduose augina vis daugiau žmonių.
Kur sodinti šilauoges?
Šiems krūmams reikalinga saulėta ir gerai apšviesta vieta. Nors šilauogės mėgsta drėgmę, dirvoje neturėtų užsistovėti vanduo, nes permirkusi žemė gali pažeisti šaknis. Geriausiai tinka puri, orui ir vandeniui laidi dirva.
Pakankamas saulės kiekis turi tiesioginės įtakos uogų skoniui ir derliui. Gerai apšviestuose krūmuose uogos būna saldesnės ir jų subręsta daugiau. Pavėsyje augantys augalai dera silpniau, o uogos būna ne tokios saldžios.
Krūmo dydis ir galimybė persodinti
Šilauoges galima sodinti įvairaus dydžio, be to, jas leidžiama persodinti bet kuriame amžiuje – net praėjus daugeliui metų po pasodinimo. Tai įmanoma dėl kompaktiškos šaknų sistemos, kuri dažniausiai neperžengia krūmo lajos ribų.
Nepriklausomai nuo to, ar sodinate mažą, ar didesnį augalą, duobę verta ruošti vienodo dydžio. Ji turėtų būti pritaikyta ne dabartiniam, o būsimam krūmo augimui.
Tarp šilauogių įprastai paliekama maždaug 1,2 metro. Jei sklype trūksta vietos, krūmus galima sodinti maždaug metro atstumu vieną nuo kito.
Derėti šilauogės pradeda vasaros viduryje, o šviežiomis uogomis galima mėgautis iki rudens pradžios.
Kas padeda šilauogėms augti?
Viena iš galimybių – auginti jas pakeltose lysvėse. Tokia vieta pagerina oro judėjimą aplink šaknis, padeda palaikyti tinkamesnį drėgmės balansą, riboja piktžolių plitimą ir gali pagražinti sodą.
Šilauogės priklauso rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Jų šaknys gyvena kartu su grybiena, kuri padeda augalui pasisavinti reikalingas maistines medžiagas.
Todėl būtina sudaryti sąlygas grybienai veikti: dirvoje turi būti pakankamai drėgmės, tinkamas rūgštingumas ir geras oro patekimas.
Duobės paruošimas lemia rezultatą
Sodinimo duobės gylis turėtų siekti apie 60 cm. Joje reikia suformuoti rūgščią terpę, kurios optimalus pH šilauogėms yra maždaug 3,5.
Į apačią galima pakloti spyglių, lapų, žievės ar kankorėžių. Spygliuočių dalys padeda sukurti grybienai palankesnę natūralią aplinką.
Ant šio sluoksnio beriamos rūgščios durpės, tuomet vėl dedama spyglių ir dar vienas durpių sluoksnis. Toks sluoksniavimas padeda išlaikyti tinkamą oro bei drėgmės santykį.
Pasodinus krūmą, dirvos paviršių verta uždengti mulčiu, pavyzdžiui, pušų žieve. Mulčias padeda išsaugoti drėgmę, mažina piktžolių augimą ir saugo šaknis nuo temperatūros svyravimų.
Galiausiai šilauogę reikia gausiai palaistyti. Tai padės šaknims greičiau prigyti naujoje vietoje.
