Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį pritarė naujai Pagalbinio apvaisinimo įstatymo redakcijai ir su ja susijusiems teisės aktų pakeitimams.
Už patobulintą projektą balsavo 6 komiteto nariai, nė vienas nebalsavo prieš, o vienas parlamentaras susilaikė.
Vyriausybės parengtais pakeitimais siekiama, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų lengviau prieinamos, taip pat užtikrinti jų saugumą ir kokybę. Projekte numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugomis galėtų naudotis ne tik sutuoktiniai, bet ir nesusituokusios poros bei vienišos moterys.
Komitetas atmetė Seimo nario, „aušriečio“ Karolio Neimanto siūlymą iš galimų paslaugų gavėjų sąrašo išbraukti vienišas moteris. Už šį pasiūlymą balsavo 3 komiteto nariai, 4 buvo prieš.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė posėdyje paaiškino, kad ministerija laikosi Konstitucinio Teismo sprendimo išaiškinimo: sprendžiant dėl paslaugų teikimo turi būti vertinamos medicininės indikacijos, o ne žmogaus šeiminė padėtis.
SRK taip pat nepritarė liberalėms Viktorijai Čmilytei-Nielsen ir Editai Rudelienei, kurios siūlė vienišoms moterims suteikti galimybę pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu ir tada, kai nėra medicininių indikacijų, jei jos už paslaugas susimokėtų pačios. Už šį siūlymą balsavo 2 nariai, prieš buvo 1, o 4 susilaikė.
Atmestas ir šių parlamentarių pasiūlymas į vaisingumo išsaugojimo paslaugas įtraukti embrionų sukūrimą, konservavimą bei laikymą. Už jį balsavo 1 komiteto narys, 5 buvo prieš, vienas susilaikė.
Vis dėlto komitetas bendru sutarimu pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai pradėti platesnes diskusijas su sveikatos priežiūros specialistais, pacientų organizacijomis, ekspertais, teisininkais ir visuomene. Jose būtų svarstoma, ar ir kokiomis sąlygomis vaisingumui išsaugoti galėtų būti kuriami, konservuojami bei laikomi embrionai.
Komitetas pritarė ir siūlymui valstybės lėšomis kompensuoti lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių laikymo vaisingumo išsaugojimo tikslais išlaidas nuo 2027 m. Anksčiau buvo numatyta, kad toks kompensavimas prasidėtų nuo 2029 m.
Galutinį sprendimą dėl įstatymo projekto dar turės priimti Seimas.
ELTA primena, kad šiuo metu naujiems pacientams pagalbinio apvaisinimo paslaugos neteikiamos, nes nustojo galioti jų teikimą reglamentavusios nuostatos. Pacientams, kurie gydymą pradėjo anksčiau, paslaugos ir toliau teikiamos.
Vyriausybė yra pritarusi tikslui pagerinti pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų prieinamumą, taip pat užtikrinti jų saugumą bei kokybę. Tačiau ankstesnį pataisų projektą ji siūlė nesvarstyti atskirai ir rinkosi sistemiškai pakeisti pagalbinio apvaisinimo teisinį reguliavimą.
Vertinama, kad išplėtus žmonių, galinčių naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, ratą, projektui įgyvendinti papildomai prireiktų 1,61 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Nuo 2029 m. dar reikėtų 5,27 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
