Įsitikinimas, kad „nieko neskauda“ arba simptomai praeis savaime, gali turėti skaudžių pasekmių. Urologas Marius Anglickis pabrėžia, kad kai kurios ligos, tarp jų ir vėžys, ilgą laiką gali nepasireikšti aiškiais simptomais, todėl delsti ypač pavojinga.
Pasak gydytojo, sveikata reikėtų rūpintis profilaktiškai, o ne laukti, kol atsiras rimtų problemų. Jis pastebėjo, kad žmonės automobilių techninei būklei skiria daugiau dėmesio nei savo sveikatai: automobiliai privalomai tikrinami kas dvejus metus, o pas gydytoją dalis pacientų ateina tik tada, kai simptomai tampa sunkiai ignoruojami.
M. Anglickis pasakojo, kad neretai pacientai tikina esantys visiškai sveiki 20 ar 30 metų, tačiau ištyrus paaiškėja, kad jie turi įvairių negalavimų – nuo akmenų iki onkologinių ligų.
Simptomas, kurio ignoruoti nereikėtų
Gydytojo teigimu, vidutiniškai vyras nuo pirmųjų simptomų pradžios iki vizito pas gydytoją laukia net dvejus metus. Vienas svarbių ankstyvų požymių gali būti erekcijos sutrikimai.
Erekcija, anot M. Anglickio, yra ne tik su lytiniu gyvenimu susijęs reiškinys, bet ir svarbus vyro sveikatos rodiklis. Jei ji išnyko, o žmogus nekeičia gyvenimo būdo – nenustoja rūkyti, nepradeda daugiau judėti ir sveikiau maitintis, – per 5–7 metus jam gali išsivystyti insultas arba infarktas.
Gydytojas tai aiškina kraujagyslių ypatumais: varpos kraujagyslės yra mažesnės ir jautresnės, todėl jos gali užsikimšti anksčiau nei širdies kraujagyslės. Dėl to erekciją jis palygino su kanarėle šachtoje – jei paukštis nutyla, tai tampa pavojaus ženklu, į kurį būtina reaguoti.
Vyrų sveikatai svarbūs ir kiti simptomai: susilpnėjusi šlapimo srovė, dažnesnis šlapinimasis ar poreikis du tris kartus per naktį keltis į tualetą. Anksčiau nustatytą problemą, pasak urologo, dažniausiai galima išspręsti paprasčiau ir pigiau nei įsisenėjusią ligą.
Vėžys gali būti nustatytas ir labai jauniems vyrams
Į urologą reikėtų kreiptis nelaukiant vyresnio amžiaus. Konkretaus amžiaus, nuo kada būtina pradėti tikrintis, nėra, tačiau reguliarūs vizitai gali padėti ligas nustatyti anksčiau.
M. Anglickis teigė kasmet atsitiktinai nustatantis sėklidžių vėžį bent penkiems jauniems vyrams. Šios ligos pikas siekia 18–25 metus. Be to, gydytojas yra matęs pacientų, kuriems 25 ar 35 metų amžiaus diagnozuotas inkstų vėžys.
Urologai rūpinasi ne tik vyrų sveikata. Moterys taip pat gali sirgti šlapimo pūslės vėžiu, turėti inkstų akmenų ar įvairių navikų. Gydytojas pateikė pacientės pavyzdį: atliekant atsitiktinį echoskopinį tyrimą jai buvo nustatytas nedidelis inksto navikas. Tokį darinį galima prideginti adata, todėl prognozė tikėtina gera.
Jeigu pacientė būtų kreipusis tik po penkerių ar šešerių metų, kai liga būtų išplitusi, išgydymo galimybės galėtų nebelikti. Tokiu atveju būtų taikoma simptominė terapija, imunoterapija arba chemoterapija, siekiant pratęsti gyvenimą. Todėl gydytojas ragina geriau pasitikrinti šimtą kartų be reikalo nei kartą neateiti tada, kai pagalba jau būtina.
„Nieko neskaudėjo“ ne visada reiškia, kad viskas gerai
Urologas prisiminė pacientą, kuriam prieš porą metų buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Vyras turėjo atvykti pakartotiniam vertinimui, tačiau to nepadarė, nes nieko nejautė. Vėliau jam buvo nustatytas vėžys.
M. Anglickis ragino nelaukti, kol sveikatos būklę išduos „raudona lemputė“. Vyrams, kaip ir moterims, reikalinga profilaktinė priežiūra – moterys reguliariai lankosi pas ginekologą, o vyrai turėtų apsilankyti pas urologą. Dešimt ar penkiolika minučių, skirtų patikrai, gali padėti išvengti daugybės problemų.
Gydytojas taip pat pastebėjo, kad jaunesnės kartos vyrai savo sveikata rūpinasi labiau. Pajutę skausmą, erekcijos pablogėjimą ar kitus pokyčius, jie dažniau kreipiasi į gydytojus ir atlieka tyrimus.
Lietuvoje jau dvidešimt metų vykdoma visuotinė prostatos vėžio patikros programa. Joje gali dalyvauti visi 50 metų sulaukę vyrai, o jei šeimoje būta prostatos vėžio atvejų, tikrintis galima pradėti nuo 40 metų. Urologas šią galimybę vadino didele prabanga, tačiau pabrėžė, kad žmonių susidomėjimo savo sveikata vis dar trūksta.
Stresas ir mikroplastikas taip pat kelia grėsmę
Vienu svarbiausių sveikatą žalojančių veiksnių gydytojas įvardijo stresą. Psichologinis stresas gali virsti oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia organizmo ląsteles. Jis gali būti susijęs tiek su vėžio atsiradimu, tiek su kraujagyslių kalkėjimu.
Pasak M. Anglickio, visiškai išvengti streso neįmanoma, kaip ir kitos šiuolaikinės problemos – plastiko. Europos urologų asociacijos konferencijoje pristatyta studija parodė, kad mikroplastiko randama kiekvieno vyro sėklidžių audinyje.
Gydytojas teigė, kad plastikas gali būti susijęs su žemu testosterono lygiu, vaisingumo ir endokrininėmis problemomis bei kitais sveikatos sutrikimais. Jo manymu, mikroplastikas galimai prisideda ir prie didesnio onkologinių ligų dažnio.
Jo į organizmą patenka kvėpuojant, valgant, geriant ar net kramtant gumą. Nors visiškai jo išvengti sudėtinga, gydytojas tai įvardijo kaip rimtą šiuolaikinio gyvenimo iššūkį.
