Seimas po pirmojo balsavimo pritarė siūlymui panaikinti Konstitucijoje įtvirtintą draudimą Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus. Vieni tokį žingsnį vertina kaip būtiną šalies saugumui, o kiti ragina dėl jo surengti referendumą.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas aiškino, kad Lietuva yra vienintelė regiono valstybė, kurioje galioja toks apribojimas. Jo teigimu, šių metų pavasarį panašų draudimą panaikino Suomija, kuri jį buvo įtvirtinusi ne Konstitucijoje, o įstatymuose. Tokį sprendimą suomiai esą priėmė įvertinę geopolitinę padėtį.
Pasak L. Kasčiūno, nuo Lenkijos iki Suomijos nė viena rytinio NATO flango valstybė, išskyrus Lietuvą, neturi tokio ribojimo. Dėl to Lietuva nedalyvauja branduolinio atgrasymo planavime taip, kaip galėtų, nors siekia tapti neatsiejama šio planavimo dalimi.
Politikas pabrėžė, kad kalbama apie taikos metą, o pagrindinė priemonė užkirsti kelią taikos virtimui karu yra priešininko atgrasymas.
Jeigu Rusija, Baltarusija arba abi šalys kartu prie Lietuvos sienų pradėtų telkti įprastines pajėgas ir mėgintų patikrinti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį, branduolinį ginklą turinčios sąjungininkės galėtų nuspręsti siųsti signalą, kad įsiveržimo į NATO teritoriją atveju branduolinis ginklas gali būti panaudotas.
L. Kasčiūnas pateikė naikintuvų pavyzdį. Tokie modernūs orlaiviai gali gabenti branduolinį užtaisą, tačiau pagal dabartinį reguliavimą jie negalėtų įskristi į Lietuvos oro erdvę ar trumpam nusileisti Šiaulių oro bazėje. Panaši situacija būtų ir su branduolinį ginklą turinčiu laivu – jis negalėtų įplaukti į Klaipėdos uostą, nors galėtų pasiekti Latvijos, Estijos, Lenkijos ar Suomijos uostus.
Jo vertinimu, Lietuva ne tik pati lieka už bendro konteksto ribų, bet ir apsunkina planavimą visame rytiniame flange. L. Kasčiūnas branduolinį atgrasymą pavadino atgrasymo pagrindu ir teigė, kad Šaltasis karas netapo karštuoju todėl, jog abi pusės suprato branduolinio smūgio pasekmes.
Nuolatinio ginklo dislokavimo neplanuojama
Paklaustas, ar kalbama apie branduolinio ginklo dislokavimą Lietuvoje, L. Kasčiūnas teigė, kad nuolatinis jo laikymas šalyje nesvarstomas.
Jo teigimu, ginklo dislokavimas ant žemės pareikalautų itin brangios infrastruktūros, o branduolinį ginklą turinčios sąjungininkės šiuo klausimu yra konservatyvios ir juo nesidalija. Esą daugiausia, ko būtų galima tikėtis, – kad modernius naikintuvus turinčios valstybės turėtų branduolinio ginklo nešėjus.
L. Kasčiūnas taip pat atmetė kalbas, kad Lietuvoje atsirastų strateginiai taikiniai ar paleidimo stotys. Pasak jo, tokių objektų šalyje nebus.
Vertindamas Kremliaus pareiškimus, kad draudimo panaikinimas būtų naujas eskalacijos etapas, politikas sakė, jog Rusija nuolat ieško progų eskaluoti situaciją. Jo teigimu, Maskva supranta, kad eskalacija jai naudinga, nes NATO yra gynybinis aljansas ir į Rusijos veiksmus dažnai atsako deeskalavimu.
L. Kasčiūnas tai pavadino bauginimu ir klausė, ar Latvija bei Estija, neturinčios tokio apribojimo, dėl to yra mažesni arba didesni Rusijos taikiniai. Jo vertinimu, skirtumo nėra – visas NATO aljansas yra potencialus taikinys.
Politikas teigė, kad taikai išsaugoti būtina demonstruoti visas įmanomas gynybines priemones. Šią mintį jis siejo su Ronaldo Reigano žodžiais, kad Rusija supranta tik galios kalbą.
R. Žemaitaitis pasigedo referendumo
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis situaciją įvertino kitaip. Jis teigė matantis didelę riziką, nes, jo nuomone, eskalacija Lietuvai nereikalinga. R. Žemaitaitis priminė, kad NATO įsipareigoja ginti visas aljanso valstybes visomis priemonėmis, įskaitant ir branduolinio ginklo panaudojimą. Nors tai nėra tiesiogiai įrašyta, politiko teigimu, toks įsipareigojimas aiškiai numanomas.
R. Žemaitaitis klausė, kodėl Lietuvai reikia didinti įtampą ir kelti žmonių emocijas. Jis priminė referendumą dėl atominės elektrinės, kai gyventojų buvo atsiklausta ir jie balsavo. Šįkart, jo teigimu, žmonių nuomonės niekas neklausia.
Į pastabą, kad už sprendimą balsavo 106 Seimo nariai, tarp jų – ir jo frakcijos atstovas, R. Žemaitaitis atsakė, jog iš jo frakcijos „Nemuno aušra“ už balsavo tik vienas parlamentaras – Dainoras Bradauskas. Pasak R. Žemaitaičio, šis buvo įtikintas, tačiau taip pat supranta, kad dėl tokio sprendimo Lietuva atsiduria po padidinamuoju stiklu.
Priminta, kad Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija tokio apribojimo neturi. R. Žemaitaitis atsakė, kad Latvija ir Estija jo neturėjo todėl, jog neturėjo atominių elektrinių. Suomija, jo manymu, dėl savo finansinių galimybių galėtų turėti ir savo branduolinį ginklą, tačiau neaišku, ar tam būtų pritarta.
R. Žemaitaitis sakė neatmetantis, kad per penkerius–septynerius metus bus išgirstas rimtas Suomijos pareiškimas šiuo klausimu. Vis dėlto, jo teigimu, neaišku, ar tokį sprendimą leistų Amerika, Kinija ir Rusija.
