Mantas Rimdeika jau šią savaitę grįš į ringą. Vilniuje vyksiančiame „UTMA 20“ turnyre sunkiasvorių kategorijos atstovas susitiks su debiutuojančiu pajūrio kovotoju Marku Molotoku.
Paskutinį kartą M. Rimdeika kovojo 2025 m. balandžio 19 d. „UTMA 12“ turnyre. Tąkart svorio kategorijoje iki 110 kg jis pagal kikbokso taisykles teisėjų sprendimu nugalėjo belgą Mohamedą El Bouchaibi.
Rimdeika neslėpė, kad apie būsimą varžovą beveik nieko nežino. Kovotojas teigė nematęs M. Molotoko ankstesnių pasirodymų ir negalėjo tiksliai pasakyti, ar šis yra iš Klaipėdos, ar iš Palangos. Vis dėlto, pasak jo, varžovas yra fiziškai tvirtas, stabiliai stovi ant kojų ir smūgiuoja stipriai.
M. Rimdeika pabrėžė, kad nežinomi kovotojai kartais būna ypač pavojingi, nes nejaučia spaudimo ir į kovą eina neturėdami ko prarasti. Jo teigimu, pirmasis raundas veikiausiai taps žvalgyba, nes nei jis, nei treneris neturi pakankamai medžiagos varžovo veiksmams išanalizuoti. Tik stebėdamas, kaip M. Molotoko juda ir laikosi, Rimdeika planuoja prisitaikyti bei atlikti savo darbą.
Sportininkas taip pat buvo paklaustas apie galimą susitikimą su Ignu Pauliukevičiumi. M. Rimdeika sakė norintis su juo dar kartą išbandyti jėgas. Prieš keletą metų Lietuvos čempionate vykusią jų dvikovą jis laimėjo užtikrintai, tačiau pabrėžė, kad nuo tada I. Pauliukevičius patobulėjo. Rimdeikos vertinimu, jų stiliai galėtų sukurti įdomią kovą: Pauliukevičius esą yra „sprogstantis“, o pats M. Rimdeika – labiau jėginis.
Vėliau M. Rimdeikos buvo paprašyta įvardyti kovotoją, kurio jis labiausiai nemėgsta. Iš pradžių vardų jis minėti nenorėjo, tačiau kalbėdamas apie agresyvų elgesį ir chuliganizmą galiausiai užsiminė apie I. Pauliukevičių.
Rimdeika teigė neigiamai vertinantis kovotojus, kurie pernelyg išsišoka ir agresiją demonstruoja ne tik sportiniuose veiksmuose. Jis prisiminė atvejį, kai Pauliukevičius plojo Šalkovskiui į veidą, o šiam, kaip buvo kalbama, lūžo žandikaulis ar įvyko kitas panašus sužalojimas. Pasak Rimdeikos, toks elgesys yra neprofesionalus ir jam nepriimtinas.
Kovotojas taip pat sakė nemanantis, kad tokie poelgiai yra geras pavyzdys jaunimui. Jo vertinimu, dalis žmonių tokius veiksmus ir chamizmą vertina labai neigiamai, todėl kai kuriais atvejais protingiau būtų susilaikyti nuo demonstratyvaus elgesio.
Vis dėlto M. Rimdeika pastebėjo, kad pastaruoju metu I. Pauliukevičius, kalbant apie komunikaciją, tapo santūresnis ir rečiau išsišoka. Jis neatmetė galimybės, kad kovotojas mokosi iš ankstesnio elgesio ir keičiasi. Tačiau ankstesnį laikotarpį Rimdeika apibūdino kaip labai prastą, o vadinamąją Kauno „bachūrizaciją“ įvertino kaip žemą lygį.
