Petrašiūnų kapinėse – ypatinga Lietuvos krepšinio šeimos vieta: tai išduoda paminklai ir detalės

Po Vėlinių, kapinėms paskendus rudens tyloje ir žvakių šviesoje, Kauno Petrašiūnų kapinėse dėmesį patraukia viena išskirtinė kapavietė.

Miško apsuptyje čia ilsisi Lietuvos krepšinio legenda, auksinių Kauno „Žalgirio“ pergalių architektas ir olimpinis prizininkas Vladas Garastas. Šalia palaidoti jo žmona Irena Garastienė ir netikėtai miręs jų sūnus Virgilijus Garastas.

Šeimą palietė skaudžios netektys

Lietuvos sporto bendruomenę šią vasarą, 2026 m. birželio 10 d., sukrėtė žinia apie Vlado Garasto mirtį. Jis, eidamas 95-uosius metus, paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje. Iš Biržų kilęs vyras buvo vienas svarbiausių Lietuvos krepšinio veikėjų.

Krepšinį universitete V. Garastas pasirinko gana netikėtai. Tuometiniame Kauno kūno kultūros institute jis burtų keliu iš trijų geriausiai sekusiųsių sporto šakų – krepšinio, plaukimo ir lengvosios atletikos – pasirinko būtent krepšinį. 1932 m. gimęs ir nelengvų išbandymų patyręs sportininkas netrukus tapo treneriu, kurio vadovaujamos komandos džiugino milijonus sirgalių.

Vis dėlto Garastų šeimą lydėjo skaudžios netektys. 2022 m. rugsėjį Vokietijos mieste Kelne, kur jis palaikė Europos čempionate žaidžiančią Lietuvos rinktinę, netikėtai mirė 63-ejų Virgilijus Garastas. 2023 m. gruodžio pabaigoje, sulaukusi 91 metų, iškeliavo ir Vlado žmona Irena Garastienė.

Dabar visi trys ilsisi vieni šalia kitų Petrašiūnų kapinėse.

Garastų kapavietę išskiria santūri estetika

Vlado ir Irenos Garastų kapavietė prižiūrėta, joje vyrauja tvarka ir santūrus grožis.

Kapą žymi juodo granito paminklas, kurio centre iškalta subtili kryželio forma. Kairėje paminklo pusėje įrašyta „IRENA GARASTIENĖ / 1932–2023“, dešinėje – „VLADAS GARASTAS / 1932–2026“. Įrašai išsiskiria prislopintu, elegantišku atspalviu.

Kapavietė užpilta balta akmens skaldele, suteikiančia šviesos ir švaros įspūdį rudens miško fone. Priekyje įrengta apvali kompozicija vazone: joje dera geltoni ir rausvi viržiai bei švelniai melsvi spygliuočiai.

Prie paminklo pastatytos dvi vazos. Vienoje pamerkta baltų chrizantemų puokštė, kitoje – ryškiai geltonų chrizantemų kompozicija. Ant baltos skaldelės padėta balta rožių ir chrizantemų puokštė su kaspinu, pažymėtu užrašu „Kauno miesto savivaldybė“, taip pat išdėlioti pavieniai balti žiedai.

Kapavietės šonuose dega žvakės stikliniuose gaubtuose, o jos kraštus apibrėžia juodo granito bordiūrai.

Virgilijaus Garasto kapas – su ypatinga užuomina į sportą

Visai greta tėvų palaidotas Virgilijus Garastas, kurio gyvenimo datos ant paminklo nurodytos kaip 1959–2022.

Jo kapą žymi juodo granito stačiakampis paminklas su dešinėje esančiu iškiliu mediniu kryželiu. Ant paminklo iškalta: „VIRGILIJUS GARASTAS / 1959–2022“.

Skirtingai nuo tėvų kapo, Virgilijaus kapavietė padengta rausvo granito skaldele. Ją juosia tamsaus akmens rėmas, kampuose išlenktas puslankiais; juose įkomponuoti augalai ir žvakutės.

Labiausiai išsiskiria ant kapo ribos padėtas didelis akmeninis kamuolys. Jo raštai ir linijos primena krepšinio kamuolį – tai subtilus, tačiau iškalbingas simbolis, siejantis kapą su Virgilijaus gyvenimu ir jo aistra sportui.

Kapą taip pat puošia sodriai geltonų chrizantemų krūmas, kelios žvakės juodais korpusais, vazose pamerktos raudonos rožės ir baltos lelijos.

Po Vėlinių visos trys kapavietės atrodo nepriekaištingai prižiūrimos ir skleidžia ramybę. Jos primena apie pagarbą Garastų šeimai bei tai, kad iškilūs Lietuvos žmonės ir jų darbai išlieka gyvi atmintyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *