Premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad jo vadovaujama Vyriausybė ir koalicija neketina peržiūrėti įstatyme numatyto kasmetinio pensijų indeksavimo.
Po trečiadienį vykusio koalicinės tarybos posėdžio jis teigė norintis užbaigti diskusijas šia tema: sprendimų keisti pensijų indeksavimo tvarką nei priimta, nei planuojama priimti. Pasak premjero, šis klausimas daugiau nebus svarstomas.
M. Sinkevičius aiškino, kad Finansų ministerija siekia subalansuoti valstybės finansus ir nurodo sritis, kuriose būtų galima reikšmingai mažinti išlaidas. Tačiau, jo teigimu, ne visi ministerijos siūlymai yra politiškai priimtini nei jam, nei koalicijos partneriams.
Premjeras pabrėžė, kad Finansų ministerija atsakinga už fiskalinės drausmės užtikrinimą. Koalicijoje esą svarstoma daug įvairių su biudžetu susijusių iniciatyvų, tačiau sprendžiama tik dėl tų, kurios sulaukia politinio palaikymo.
Tokius M. Sinkevičiaus komentarus paskatino Finansų ministerijos siūlymas įpareigoti ministerijas parengti išlaidų mažinimo planus. Šis projektas buvo įtrauktas į trečiadienio pasitarimo darbotvarkę, tačiau vėliau iš jos išbrauktas.
Premjeras teigė, kad tai nėra improvizacija. Jo aiškinimu, Finansų ministerija, kaip valstybės fiskalinės padėties sergėtoja, siekia užkirsti kelią situacijai, iš kurios vėliau būtų sunku sugrįžti arba kuriai išspręsti reikėtų reikšmingų politinių sprendimų.
Demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius sakė nežinantis, kodėl toks siūlymas buvo pateiktas, ir ragino visuomenės be reikalo nejaudinti. Jis patvirtino, kad pensijų indeksavimo įšaldymas ar stabdymas nėra svarstomas.
V. Sinkevičius taip pat nurodė, kad kitąmet senjorų pensijos, nepaisant opozicijos kritikos biudžetui, turėtų pastebimai didėti. Kitų metų biudžete senatvės pensijas numatoma kelti vidutiniškai daugiau nei 10 proc.
2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP sieksianti valstybės skola. Vis dėlto Valstybės kontrolė prognozuoja, kad kitąmet deficitas gali būti didesnis, ir įspėja apie su skolos augimu susijusias rizikas.
Pagal Europos Sąjungos Mastrichto kriterijus valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
