Dažnai sakoma, kad prieš mirtį žmogaus akyse tarsi prabėga visas jo gyvenimas. Vis dėlto gyvenimo pabaigos priežiūros specialistė Catherine Duncan atskleidė, apie ką žmonės dažniausiai kalba paskutinėmis savo gyvenimo dienomis.
Dvasine konsultante dirbanti moteris šalia tūkstančių žmonių buvo jų gyvenimo pabaigoje, skelbė unilad.com. Savo „TikTok“ paskyroje ji pasidalijo septyniomis frazėmis, kurias ne kartą girdėjo iš mirštančių žmonių.
Žodžiai, lydintys gyvenimo pabaigą
Catherine teigimu, šiuose pasisakymuose nuolat kartojasi panaši tema: žmonės kalba apie anapus jų laukiančius artimuosius, prasidedančią kelionę ir grožį, kurio šalia esantys gyvieji nemato.
Specialistė mano, kad mirtis daugeliui nėra suvokiama kaip galutinė pabaiga – veikiau kaip perėjimas į kitą būties būseną. Jos vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 37 tūkst. patiktukų.
Pirmoji išskirta frazė – „Čia mano mama. Ji visą rytą sėdi štai ten“. Pasak Catherine, nemažai žmonių artėjant mirčiai teigia matantys jau mirusius artimuosius. Tokie regėjimai, jos pastebėjimu, dažniausiai nekelia išgąsčio, o suteikia ramybės ir paguodos.
Dar vienas dažnai nuskambantis sakinys – „Turiu susirasti batus, aš išvykstu į kelionę“. Specialistė aiškino, kad mirštantys žmonės savo būseną neretai suvokia kaip išvykimą, o ne gyvenimo pabaigą.
Kai kurie žmonės taip pat sako: „Kaip čia gražu. Ar tu tai matai?“ Catherine pasakojo pati nematydavusi to, ką regėdavo šie žmonės, tačiau jų veiduose matydavo ypatingą emociją. Jos teigimu, to jai pakakdavo.
Tarp girdėtų frazių buvo ir „Nesijaudink, aš toli nekeliauju“. Pasak Catherine, šie žodžiai dar kartą atspindi požiūrį į mirtį kaip į išvykimą, o ne galutinį nutrūkimą.
Kita frazė skamba taip: „Jie manęs laukia, dabar jau viskas gerai“. Specialistė pastebėjo, kad žmonės kartais tarsi laukia paskutinio susitikimo su artimaisiais. Jos teigimu, paskutinėmis gyvenimo dienomis baimė neretai slopsta, o pasipriešinimą pamažu pakeičia susitaikymas ir laukimas.
Catherine taip pat yra girdėjusi žmones sakant: „Girdžiu muziką“. Ji teigė, kad artėjant gyvenimo pabaigai kai kurie žmonės pasakoja girdintys muziką, kurios aplinkiniai negirdi.
Septintoji frazė – „Tėtis sako, kad jau laikas“. Specialistė aiškino, kad prieš mirtį žmonės ne tik gali matyti mirusius artimuosius, bet ir girdėti, jų manymu, iš jų sklindančias žinutes.
