Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad galimybė Lietuvoje apmokestinti Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ viršpelnį vertinama atsargiai. Anot jo, toks sprendimas galėtų padidinti geopolitines rizikas ir pakenkti strateginėms investicijoms.
Ministras neatmeta, kad viešai reiškiamos „Orlen“ abejonės dėl tolesnių investicijų į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą gali būti ir spaudimo Lietuvai netaikyti viršpelnio mokestį priemonė.
Trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje T. Valys sakė, kad tokia reakcija gali būti suprantama kaip spaudimas, tačiau kartu būtina įvertinti ir investuotojo lūkesčius, kai į konkretų projektą skiriamos didelės lėšos.
Jo teigimu, „Orlen“ pasitraukimas turėtų ne vien finansinių pasekmių. Ministras pabrėžė, kad bendrovė yra valstybinės kilmės, strateginės reikšmės investuotoja, o jos investicijos Lietuvoje siekia šimtus milijonų eurų.
„Orlen“ pasitraukimas, pasak T. Valio, nebūtų nereikšmingas įvykis, ypač vertinant dabartinę geopolitinę situaciją ir grėsmes. Jis taip pat pabrėžė, kad skaldymas bei kiršinimas būtų naudingas ne Lietuvai.
Ministras teigė, jog tai nėra vien finansinis klausimas – jis turi ir strateginę reikšmę.
Vertinama galimybė nagrinėti ir kitų energetikos rinkos dalyvių, įskaitant „Neste“ bei biodegalų sektoriaus įmones, veiklą. Vis dėlto pagrindinis dėmesys, anot T. Valio, skiriamas „Orlen“.
Premjerui pavedus ministerijoms išanalizuoti energetikos bendrovių viršpelnių apmokestinimo galimybes, Finansų ministerija vertina galimus biudžeto pajamų šaltinius ir kitose šalyse taikytus modelius. Tačiau ministras pabrėžė, kad užsienio valstybių sprendimų Lietuva negali tiesiogiai perkelti į savo teisinę ir ekonominę sistemą.
T. Valys neatmetė, kad aplinkybės būtų kitokios, jei dėl viršpelnių apmokestinimo būtų susitarta visos Europos Sąjungos mastu. Bendra pozicija, jo teigimu, leistų sumažinti atskiroms šalims tenkančias geopolitines rizikas.
Ministras priminė, kad dėl galimo „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo buvo konsultuotasi su Užsienio reikalų ministerija. URM tokiam sprendimui nepritarė dėl geopolitinių rizikų, o jos pozicija iki šiol nepasikeitė.
Lenkijos žiniasklaida skelbė, kad „Orlen“ svarsto, ar užbaigti 970 mln. eurų vertės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projektą. Nuo šio sprendimo priklausytų ir tolesnė pačios gamyklos ateitis.
Neoficialiais naujienų agentūros „PAP Biznes“ duomenimis, projektui užbaigti dar reikėtų skirti apie 600–700 mln. JAV dolerių.
Premjeras energetikos, finansų bei ekonomikos ir inovacijų ministrams iki pirmadienio pavedė įvertinti energetikos sektoriaus įmonių pelno pokyčius ir viršpelnio dydį, taip pat parengti galimo jo apmokestinimo pasiūlymus.
Vertinimas apima degalų, elektros ir šilumos rinkas. Taip pat bus analizuojamas galimų priemonių veiksmingumas, jų poveikis energijos kainoms ir gyventojų išlaidoms.
Pagrindinė bendrovė, dėl kurios šiuo metu diskutuojama viršpelnio apmokestinimo klausimu, yra „Orlen Lietuva“. Trečiadienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė neatmetantis galimybės bendrovę apmokestinti, primindamas, kad tokį mokestį taiko kaimyninė Lenkija.
Jo nuomone, Lietuva galėtų pasirinkti mažesnį tarifą nei Lenkija, taip gauti papildomų pajamų ir išvengti didesnio nepasitenkinimo.
Panašios pozicijos laikosi ir koalicijos partnerės – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jis siūlo „Orlen“ Lietuvoje viršpelnį apmokestinti tarifu, kuris būtų dvigubai mažesnis nei Lenkijoje.
Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad Lietuva skaičiuoja galimą šio mokesčio poveikį biudžetui. Vertinimai skiriasi: pajamų gali išvis nebūti, o geriausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.
