Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nusprendė uždaryti išorės paslaugų centrus Uzbekistane, Tadžikistane, Kazachstane bei Bosnijoje ir Hercegovinoje. Per šiuos centrus į Lietuvą atvykdavo darbuotojai, o ministro teigimu, sprendimą lėmė nacionalinio saugumo grėsmės.
Vis dėlto tuo pat metu galimybė atvykti dirbti išlieka Baltarusijos piliečiams. Nors Minske tarpininkų centro nėra, baltarusiai prašymus dėl leidimų gyventi gali teikti centruose, veikiančiuose Armėnijoje ir Sakartvele. Opozicija tokį sprendimą vertina kritiškai, nes Valstybės saugumo departamentas daugiausia įtartinų ir grėsmę Lietuvai galinčių kelti asmenų nustato būtent tarp baltarusių.
Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad dėl sprendimo kyla didelis klausimas, nes Lietuva su Baltarusijos piliečiais susiduria su kontržvalgybinėmis problemomis. „Valstiečių“ frakcijos narys Dainius Gaižauskas pabrėžė, kad pavojų kelia ne kiekvienas baltarusis, o asmuo, paveiktas Rusijos propagandos.
Ministro teigimu, Baltarusijos piliečius Lietuvos institucijos gali patikrinti lengviau ir turi daugiau galimybių nustatyti jų keliamas grėsmes. Tuo metu apie Vidurio Azijos ar kitų tolimų valstybių gyventojus esą sunkiau gauti informacijos, nes jų šalių institucijos nenoriai ja dalijasi, be to, gali nebūti ryšių su saugumo tarnybomis.
Lietuvoje oficialiai gyvena daugiau kaip 20 tūkstančių Vidurio Azijos piliečių ir beveik 50 tūkstančių baltarusių. Pernai VSD nustatė, kad maždaug 1,5 tūkstančio baltarusių kelia grėsmę šalies saugumui. Dalis jų jau gyveno Lietuvoje, kiti dar tik siekė leidimo atvykti.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad ministro politikoje trūksta nuoseklumo ir kad migracijos politika turėtų būti aiškiai koordinuojama bei paaiškinama.
Ministras atmeta kaltinimus diskriminacija
Liberalai M. Katelyno sprendimą vadina diskriminaciniu, nes uždaryti centrai veikė šalyse, kurių gyventojų dauguma yra musulmonai. Ministras su tuo nesutiko ir teigė, kad religija nėra rasė. Jis pabrėžė, jog musulmonas gali būti ir baltaodis, todėl, jo vertinimu, šiuo atveju negalima kalbėti apie rasizmą.
Darbuotojams iš užsienio palengvintai atvykti į Lietuvą vis dar galima per 27 pasaulyje veikiančius centrus. Jie įsikūrę Ganoje, Indijoje, Kambodžoje, Zimbabvėje ir kitose toli nuo Lietuvos esančiose valstybėse.
Internete platinama nemažai vaizdo įrašų, kuriuose užsieniečiai aiškina, kaip atvykti į Lietuvą, kiek tai kainuoja ir kokio atlygio galima tikėtis. Tačiau kai kuriuose įrašuose apie Lietuvą pasakojantys žmonės netgi rodo Latvijos, Rygos vaizdus.
Studentų kelias leidžia apeiti imigrantų kvotą
Nors verslui trūksta pigios darbo jėgos, maždaug 25 tūkstančių imigrantų metinė kvota greitai užpildoma. Tuo metu studentams kvotos netaikomos, todėl užsienietis, sumokėjęs už studijas universitete ar kolegijoje, gali gauti leidimą gyventi Lietuvoje.
Pasak L. Kasčiūno, dalis tokių studentų gali būti fiktyvūs: oficialiai jie atvyksta mokytis, tačiau iš tikrųjų Lietuvoje dirba. Jis atkreipė dėmesį, kad tarp atvykstančiųjų yra Indijos, Bangladešo, Pakistano ir Maroko piliečių, ir pabrėžė, kad atvykę studijuoti jie turėtų studijuoti, o ne dirbti.
M. Katelynas savo ruožtu priminė, kad 2022 metų birželio 30 dieną konservatorių balsais buvo panaikintas darbo valandų ribojimas studentams. Ministro teigimu, būtent taip buvo sukurta dabar minima problema.
Ministras sakė rengiamos priemonės fiktyvių studentų problemai spręsti, tačiau kol kas jų neviešina. Liberalai tuo metu tvirtina, kad imigracija Lietuvoje nėra problema.
Simonas Gentvilas pareiškė, kad migracija yra reguliuojama, o užsieniečiai Lietuvoje nenusikalsta, studijuoja ir dirba. Jis taip pat kritikavo M. Katelyną dėl pataikavimo nacistuojantiems ir nacių svastikomis tatuiruotiems baikeriams, teigdamas, kad ministras tokiu būdu stoja jų pusėn.
M. Katelynas į tai atsakė klausimu, ar S. Gentvilas galbūt norėtų kandidatuoti ne į Vilniaus, o į Taškento merus.
Šiuo metu Lietuvoje leidimus gyventi turi apie 220 tūkstančių užsieniečių. Tai yra daugiau, nei gyventojų yra Klaipėdoje.
