Lietuva galėjo pritraukti milijonus, bet projektai pasirinko Lenkiją: kas stabdo naujas investicijas?

Seime svarstoma galimybė Lietuvoje gaminti į tabako gaminius panašias pagalvėles, tarp jų – vadinamuosius „snusus“, jeigu visa produkcija būtų skirta eksportui. Tuo metu prekybą šiais gaminiais Lietuvos rinkoje siūloma ir toliau drausti.

Vilniuje tokius gaminius gaminančios ir į užsienį eksportuojančios bendrovės „Global Snus“ vadovas Tautvydas Kviliūnas teigia, kad dėl neaiškaus teisinio reguliavimo įmonė jau neteko galimybės gauti papildomų pajamų ir įdarbinti daugiau žmonių.

Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto klausymuose jis sakė, kad šiemet du Švedijos projektai vietoje Lietuvos pasirinko Lenkiją. T. Kviliūno skaičiavimu, dėl to bendrovė per metus negavo maždaug 10 mln. eurų pajamų ir nesukūrė 16–20 papildomų darbo vietų.

Pasak jo, Švedijos projektai buvo perduoti Lenkijos gamyklai. „Global Snus“ dėl to esą prarado apie 60–80 palečių produkcijos per mėnesį, o per metus tai būtų sudarę maždaug 10 mln. eurų.

Bendrovė pritartų sprendimui, pagal kurį prekyba tokiais gaminiais Lietuvoje būtų draudžiama, tačiau jų gamyba šalyje ir eksportas į kitas valstybes būtų leidžiami.

T. Kviliūno teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos šalis, neturinti šiai produktų kategorijai skirto reglamentavimo. Todėl įmonė remtų europiniu modeliu paremtą tvarką, kai produkcija negalėtų būti parduodama Lietuvoje, bet galėtų būti gaminama ir eksportuojama į visą pasaulį.

2022 metais įkurta bendrovė šiuo metu turi vieną veikiančią gamyklą, kurioje dirba 206 darbuotojai. Per mėnesį joje pagaminama apie 4 mln. dėžučių produkcijos. Į gamyklą investuota maždaug 5 mln. eurų.

Gruodį Vilniuje planuojama pradėti pirmųjų antrosios gamyklos gamybos linijų darbą, o iki sausio ją eksploatuoti visu pajėgumu. Tikimasi, kad ši gamykla per mėnesį pagamins dar apie 4 mln. dėžučių ir suteiks apie 150 darbo vietų.

Įmonės vadovas teigė, kad bendrovės mėnesio apyvarta siekia apie 4 mln. eurų. Antrąją gamyklą nuspręsta atidaryti pavasarį, nes pirmosios pajėgumai visiškai išnaudoti, o augant klientų ir naujų partnerių skaičiui prireikė papildomų gamybos galimybių.

Kadangi Riešėje planuojama gamykla turėtų būti pastatyta tik iki 2029 metų, bendrovė Vilniuje įsigijo antrą pastatą. T. Kviliūnas tikisi, kad gruodį jame pradės veikti pirmosios linijos, o sausį gamykla dirbs visu pajėgumu.

Riešėje planuojamos trečiosios gamyklos gamybos pajėgumai galėtų siekti apie 25 mln. dėžučių per mėnesį. Vis dėlto jos statybų pradžia priklauso nuo teisinio reguliavimo. Bendrovė jau įsigijo sklypą, parengė technologinius sprendimus ir atsiskaitė su rangovais – liko pradėti statybas.

Siūlomus reguliavimo pakeitimus palaikė ir investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis. Jo vertinimu, projektas Lietuvai būtų itin naudingas, tačiau dėl teisinių kliūčių įmonės gali nuspręsti investuoti kitose šalyse.

E. Čivilis verslo pasirinkimą palygino su vandeniu: ten, kur atsiranda barjerų, jis neteka, o renkasi vietas, kur kliūčių nėra.

NTAKD pakeitimui kol kas nepritaria

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) patarėjas Rapolas Bernatonis komiteto klausymuose teigė, kad departamentas siūlomai pataisai šiuo metu nepritartų.

Jo teigimu, priėmus dabartinę projekto formuluotę galėtų atsirasti galimybė gaminti ir kitus tabako gaminius imituojančius produktus, kurie galimai būtų pavojingi.

R. Bernatonis taip pat pabrėžė, kad pakeitus reguliavimą reikėtų aiškiai nustatyti, kas kontroliuotų eksportui pagamintą produkciją ir užtikrintų, kad ji nepatektų į Lietuvos rinką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *