Vokietijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Diuseldorfe vykusioje Šiaurės Reino-Vestfalijos konferencijoje, skirtoje atsparumo temai, skaitė programinę kalbą „Atsparumo lyderiai – Baltijos šalių patirtis“.
Prezidentūros pranešime G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuvai atsparumas nėra tik abstrakti sąvoka ar politinis terminas. Jo teigimu, tai yra nacionalinio išlikimo klausimas.
Šalies vadovas kalbėjo, kad Rusija ne kartą parodė pasirengimą naudoti karinę jėgą, politinį spaudimą ir ekonominę prievartą. Europą per pastaruosius dešimtmečius sukrėtė Rusijos veiksmai Sakartvele 2008 m., Kryme ir Donbase 2014 m. bei 2022-aisiais pradėta plataus masto invazija į Ukrainą. Pasak prezidento, Europa iki šiol susiduria su sabotažo, kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų keliamomis grėsmėmis.
G. Nausėda priminė ir Lietuvos istoriją: šalis ne kartą buvo okupuota, jos gyventojai tremti, persekiota tautinė tapatybė ir Katalikų bažnyčia. Vis dėlto laisvės siekis, anot jo, niekada nebuvo išnykęs.
Prezidento teigimu, ši istorinė patirtis suformavo natūralų atsparumą, kuris tapo Lietuvos nacionalinės tapatybės dalimi. Būtent tokio atsparumo vedama Lietuva 1990 m. pirmoji atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, o 2004 m. tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.
Kalbėdamas apie energetinį saugumą, šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva nuosekliai mažino priklausomybę nuo Rusijos. Tam pasitarnavo naftos terminalo Būtingėje ir suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statybos. Praėjusiais metais Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis taip pat atsijungė nuo Rusijos elektros tinklo.
G. Nausėda teigė, kad priešiškiems veikėjams bandant išnaudoti pažeidžiamas vietas, Lietuva ieško sprendimų ir stiprina atsparumą.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiandieninės grėsmės neapsiriboja tankais, kertančiais valstybių sienas. Jos gali būti nukreiptos į kritinę infrastruktūrą, ekonomikos veikimą ir visuomenės pasitikėjimą. Be apsaugotų kelių, geležinkelių ir uostų, pasak jo, nebūtų įmanomas sąjungininkų pastiprinimas, o be energijos, degalų ir ryšių – karinės operacijos.
Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad riba tarp gynybos ir atsparumo tampa vis mažiau aiški, o kai kuriais atvejais yra dirbtinė. Šiemet Lietuva pagrindinei gynybai skiria beveik 5,4 proc. BVP, o su gynyba susijusioms išlaidoms, kurių didžioji dalis skirta atsparumui stiprinti, numatyta dar beveik 1,6 proc. BVP. Iš viso beveik 7 proc. BVP gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirianti Lietuva šiuo metu pirmauja NATO.
G. Nausėda išskyrė ir visuomenės pasirengimo bei informacinio atsparumo reikšmę. Žmonės ir institucijos turi gebėti atpažinti kylančias grėsmes, žinoti veiksmus ekstremaliomis situacijomis ir atskirti faktus nuo manipuliacijų.
Baigdamas kalbą prezidentas pabrėžė, kad atspari valstybė yra sunkiau palaužiama, sutrikdoma ir nugalima. Tačiau, jo teigimu, atsparumas turi būti derinamas su patikimais kariniais pajėgumais ir politine valia juos panaudoti.
