Spalis Lietuvoje minimas kaip krūties vėžio žinomumo mėnuo. Valstybinė ligonių kasa ir Nacionalinis vėžio centras (NVC) primena, kad sveikata būtina rūpintis net tada, kai žmogus nejaučia jokių negalavimų.
NVC Diagnostinės onkologijos centro vadovė, gydytoja radiologė dr. Jurgita Ušinskienė paaiškino, ką gali atskleisti vos 5–10 minučių trunkanti mamografija, kaip jai pasirengti ir kodėl paskirti papildomi tyrimai dar nereiškia, kad nustatytas vėžys.
Mamografija laikoma pagrindiniu ir veiksmingiausiu krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos metodu. Ji gali parodyti nedidelius pakitimus, kurių dar neįmanoma apčiuopti, pavyzdžiui, smulkius kalcio telkinius ar pakitusią krūties audinio struktūrą.
Europos krūties vaizdinimo draugija (EUSOBI) pabrėžia, kad mamografinė patikra mažina mirtingumą nuo krūties vėžio. Vis dėlto nė vienas tyrimas nėra visiškai tikslus. Kai kurie navikai gali būti nepastebimi, ypač esant tankiam krūtų audiniui, todėl tokiais atvejais gali būti skiriami papildomi tyrimai. Nauji simptomai yra priežastis kreiptis į gydytoją net ir tada, kai ankstesnės mamogramos rezultatas buvo normalus.
Liga nustatoma ir niekuo nesiskundžiančioms moterims
Medicinos literatūroje nurodoma, kad profilaktinė mamografija padeda aptikti 5–7 krūties vėžio atvejus iš 1000 sveikų moterų. NVC duomenimis, atlikus mamografiją ir prireikus papildomus tyrimus, pagal ligų prevencijos programą krūties vėžinių pakitimų nustatoma maždaug 6–7 iš 1000 tiriamų moterų.
Maždaug 6 atvejais iš 100 atliktų tyrimų mamogramoje matomas radinys, kurį būtina patikslinti. Tačiau papildomi tyrimai savaime nepatvirtina vėžio – jų tikslas yra nustatyti, kokio pobūdžio yra pastebėtas pakitimas.
Prieš mamografiją rekomenduojama nenaudoti dezodoranto, antiperspiranto, pudros, talko ar kūno kremo pažastyse ir ant krūtų. Šių priemonių dalelės gali patekti į vaizdą ir apsunkinti jo vertinimą. Patogiau apsirengti taip, kad viršutinį drabužį būtų galima lengvai nusivilkti, nes tyrimo metu reikia nusirengti iki juosmens.
Jeigu anksčiau tyrimas atliktas kitoje gydymo įstaigoje, svarbu pasirūpinti, kad ankstesni vaizdai būtų prieinami palyginti. Radiologijos technologui būtina pranešti apie atliktas krūtų operacijas, implantus, galimą nėštumą, žindymą ir pastebėtus pokyčius.
Atliekant tyrimą kiekviena krūtis kelioms sekundėms suspaudžiama tarp aparato plokštelių. Tai leidžia gauti ryškesnį vaizdą ir naudoti mažesnę spinduliuotės dozę. Moteris gali pajusti spaudimą, diskomfortą ar trumpą skausmą. Jei skausmas stiprus, apie tai reikėtų pasakyti radiologijos technologui. Įprasta mamografija kartu su pasiruošimu dažniausiai trunka apie 5–10 minučių.
Po tyrimo verta pasitikslinti, kada ir kokiu būdu bus pateikti rezultatai, taip pat išsiaiškinti, ar krūtų audinys yra tankus.
Spinduliuotė ir skausmas – dažniausios baimės
Krūties vėžio prevencinė programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 m. Moterys dažniausiai nerimauja dėl rentgeno spinduliuotės, galimo skausmo arba mano, kad kvietimas atlikti papildomus tyrimus jau reiškia vėžio diagnozę.
Mamografijai naudojama nedidelė rentgeno spinduliuotės dozė. Rizika nėra lygi nuliui, todėl patikra rekomenduojama konkretaus amžiaus moterims ir nustatytu dažniu. Europos rekomendacijose pabrėžiama, kad šiose grupėse patikros nauda, mažinant mirtingumą nuo krūties vėžio, yra didesnė už galimą žalą. Papildomas ištyrimas reiškia, kad radinį reikia išsamiau įvertinti, o ne tai, kad vėžys jau nustatytas.
Anksti diagnozavus krūties vėžį, tikimybė pasveikti yra didžiausia. Moterų išgyvenamumas tokiu atveju gali būti beveik toks pats kaip krūties vėžiu nesergančių moterų. Gydymas neretai būna mažesnės apimties: dažniau galima atlikti krūtį išsaugančią operaciją, mažesnę pažasties limfmazgių operaciją, o įvertinus naviko biologines savybes kai kurioms pacientėms galima išvengti chemoterapijos. Ankstyvos stadijos liga dažniausiai gydoma siekiant visiškai išgydyti, o ilgalaikė prognozė būna labai gera.
Pažengus ligai, gydymas dažniausiai trunka ilgiau, būna sudėtingesnis ir apima kelių metodų derinį. Vėžiui išplitus į kitus organus, pagrindinis tikslas paprastai yra kuo ilgiau kontroliuoti ligą, stabdyti jos progresavimą ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Prognozę lemia ne tik stadija, bet ir naviko biologinės savybės, moters amžius, bendra sveikatos būklė bei organizmo atsakas į gydymą. Todėl vienodą ligos stadiją turinčių moterų gydymas ir prognozė gali skirtis.
Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo dažniau galima pasirinkti mažesnės apimties gydymą ir tuo didesnė tikimybė ją sėkmingai išgydyti.
Kokie pokyčiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis pastebėjus naują darinį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje, įtrauktą spenelį, kraujingas išskyras, odos įdubimą ar paraudimą, ilgiau vienoje vietoje nepraeinantį skausmą, taip pat pasikeitus krūties dydžiui ar formai.
Nors tokie požymiai dažnai būna nepiktybiniai, juos būtina įvertinti. Atsiradus simptomams nereikėtų laukti kitos profilaktinės mamogramos – reikalingas diagnostinis ištyrimas.
Ankstyvas krūties vėžys neretai nesukelia jokių juntamų požymių, todėl gera savijauta ne visada reiškia, kad ligos nėra. Mamografija gali aptikti pakitimų dar prieš jiems tampant apčiuopiamiems. Dalyvavimas prevencinėje programoje negarantuoja, kad liga neatsiras ar kad bus pastebėti visi pakitimai, tačiau tai yra įrodymais pagrįsta galimybė vėžį nustatyti anksčiau.
Kas gali pasinaudoti nemokama patikra?
Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje krūties vėžiu sirgo beveik 22 tūkst. moterų, o apie 550 nuo šios ligos mirė. Ligotumo rodiklis apima visas moteris, kurioms ši diagnozė tais metais buvo užregistruota gydymo įstaigoje, ne tik naujai nustatytus atvejus. Šie skaičiai rodo, kodėl svarbu neatidėlioti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamos patikros.
Ligonių kasų duomenimis, praėjusiais metais pagal krūties vėžio prevencinę programą atlikta 230 tūkst. mamogramų. Apie 94–96 proc. įvertintų mamogramų nerodė pakitimų arba juose nustatyti radiniai buvo gerybiniai.
Programa skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustoms 45–74 metų moterims (imtinai). Mamografiją jos gali atlikti kartą per dvejus metus. Gavus šeimos gydytojo siuntimą, reikia užsiregistruoti gydymo įstaigoje, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir turi mamografijos aparatą. Kai patikrą organizuoja koordinavimo centras, moteriai gali būti išsiųstas asmeninis kvietimas, kuriame nurodomas vizito pas specialistą laikas.
Net jei moteris nepatenka į programoje nurodytą amžiaus grupę, tačiau pastebi minėtus simptomus ar turi kitų įtarimų, ji neturėtų delsti ir turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą.
