Rokiškio rajone prie sklypo rastas gulintis vyras iš pradžių atrodė kaip žmogus, kuriam būtina skubi pagalba. Tačiau pareigūnai nusprendė išsiaiškinti daugiau ir netrukus paaiškėjo, kad šeima jo ieškojo net 17 metų, nežinodama, ar jis dar gyvas.
Panevėžio apskrities policijos teigimu, istorija prasidėjo nuo gyventojo pranešimo apie Aleksandravėlės kaime pastebėtą vyrą. Į įvykio vietą atvykę Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai Agnė Macijauskaitė ir Julius Burokas pastebėjo, kad vien įprastos pagalbos šiuo atveju gali nepakakti.
Vyras sakė neturintis artimųjų
Tą pirmadienio vakarą naktinę pamainą pradėję pareigūnai gavo pranešimą, kad prie sklypo guli žmogus. Jie vyrą jau buvo matę anksčiau tą pačią dieną – autobusų stotelėje. Tuomet kiti kolegos juo pasirūpino ir nuvežė į savarankiško gyvenimo namus, tačiau po kurio laiko jis vėl atsidūrė gatvėje.
Agnė ir Julius atkreipė dėmesį į neįprastą vyro bendravimą. Paklaustas apie artimuosius, jis teigė jų neturintis ir sakė neturįs kur gyventi. Pareigūnai suprato, kad dar vienas nuvežimas į savarankiško gyvenimo namus problemos neišspręs.
Agnė nusprendė patikrinti, ar vyras iš tiesų neturi artimųjų, kuriuos būtų galima informuoti apie jo padėtį. Jis turėjo laikiną asmens dokumentą, o jame nurodyti duomenys padėjo rasti šeimos narių kontaktus.
Pareigūnė, skambindama artimiesiems, tikėjosi išgirsti, kad Rolandas su šeima nebendrauja arba pats pasirinko tokį gyvenimo būdą. Tačiau atsakymas buvo visiškai kitoks: artimieji paprašė nepalikti brolio vieno ir pranešė, kad tuoj atvyks.
Šeima jo laukė 17 metų
Rolando sesuo pareigūnei papasakojo, kad šeima vyro ieškojo jau 17 metų. Jis buvo išvykęs į užsienį, o artimieji ilgainiui nebežinojo, ar Rolandas apskritai gyvas.
Pareigūnai vyrą nuvežė į Rokiškio rajono policijos komisariatą, pasirūpino, kad jis sušiltų. Kadangi paaiškėjo, jog Rolandas kelias dienas nieko nebuvo valgęs, pareigūnai jį pavaišino arbata ir pasidalijo savo naktipiečiais.
Netrukus iš Tauragės atvyko Rolando mama. Pareigūnai pasakoja, kad po daugelio metų įvykęs motinos ir sūnaus susitikimas buvo itin jautrus ir ilgam įstrigo jų atmintyje.
Agnė Macijauskaitė ir Julius Burokas pirmiausia dėkoja neabejingam gyventojui, kuris pastebėjo gatvėje esantį vyrą ir pranešė policijai. Pareigūnai sako, kad atvykdami į iškvietimą nė nenumanė, kokią šeimos istoriją teks atskleisti.
Policijos atstovai pabrėžė, kad Rolandas sutiko rūpestingų žmonių – tiek apie jį pranešusį gyventoją, tiek situaciją atsakingai įvertinusius pareigūnus. Jų veiksmai padėjo šeimai susitikti po 17 metų.
Artimieji teigia, kad Rolando sveikatos būklė šiuo metu yra sunki, tačiau galimybė po tiek metų jį rasti ir pabūti kartu, kad ir kiek laiko liko, jiems yra neįkainojama.
Panevėžio apskrities policija pasidalijo ir Rolando sesers padėka. Ji dėkojo pareigūnams už pagalbą, rūpestį ir žmogiškumą, taip pat už tai, kad jie neliko abejingi šeimos nerimui ir ėmėsi veiksmų ieškodami jos brolio.
Sesuo pabrėžė, kad pareigūnų pastangos šeimai sugrąžino tai, ko labiausiai reikėjo – viltį ir atsakymus. Ji linkėjo jiems stiprybės, sveikatos ir šviesių akimirkų nelengvame, bet svarbiame darbe.
Šia istorija policija pasidalijo „Facebook“, primindama savo šūkį: „Ginti. Saugoti. Padėti.“
