Palemono gyventojai teigia, kad naktimis dėl veikiančių lokomotyvų variklių negali ramiai miegoti. Pasak jų, geležinkelio ruože sklinda ne tik triukšmas, bet ir nemalonus kvapas, o anksčiau žadėtos akustinės sienelės vis dar nepastatytos.
Žmonės sako nebesuprantantys, kiek dar turės taikstytis su tokia situacija. Kauno savivaldybė tvirtina, kad triukšmą mažinančios sienelės yra geležinkelių įmonės įsipareigojimas, todėl žada šiuo klausimu pasidomėti.
Naktimis pažadina lokomotyvų gausmas
Palemono gyventojai pasakoja, kad sutemus prie namų sustoję lokomotyvai ilgą laiką palieka veikti variklius.
Gyventoja Sandra Kapeliorienė teigia, kad lokomotyvui sustojus šioje geležinkelio juostoje variklis būna įjungtas vieną ar dvi valandas. Romos teigimu, problema ypač aštri vasarą, kai dėl karščio atidaromi langai: tada į namus patenka ir triukšmas, ir lokomotyvų skleidžiama smarvė.
Formuojant traukinio sąstatą, pasak gyventojų, vagonai susidaužia itin garsiai. Dieną toks triukšmas esą neatrodo toks stiprus, tačiau naktį jis ypač išryškėja ir neleidžia žmonėms pailsėti. Roma pasakoja, kad nuo staigaus trenksmo kartais net pašoka iš lovos.
„LTG Infra“ aiškina, kodėl variklių išjungti negalima
„LTG Infra“ atstovai aiškina, kad suformavus sąstatą būtina patikrinti stabdžius, o šios procedūros neįmanoma atlikti išjungus lokomotyvo variklį.
Atstovas Domas Jurevičius nurodo, kad stabdžių bandymai paprastai trunka nuo vienos iki dviejų valandų. Gyventojai teigia, kad vėliau atvyksta dar vienas lokomotyvas, todėl triukšmas neretai tęsiasi visą naktį.
Palemono žmonės svarsto, ar tokių patikrų nebūtų galima atlikti toliau nuo gyvenamųjų namų – vietoje, kur jau įrengta akustinė sienelė, pavyzdžiui, prie miško arba prie pagrindinės intermodalinio terminalo stotelės.
Jurevičius aiškina, kad prieš atliekant operacijas vertinama jų apimtis, sąstato ilgis, infrastruktūros galimybės ir eismo saugumas. Traukinys turi būti pastatytas atkarpoje iki maršruto signalo, todėl, jo teigimu, galimybių keisti tvarką nėra daug.
Gyventojai taip pat pastebi, kad pastaruoju metu traukinių eismas Palemone gerokai suintensyvėjo. Sandra pasakoja, kad dėl šalia namų esančiais bėgiais į statomą karinę bazę gabenamos technikos triukšmas kartais toks stiprus, jog atrodo, tarsi kristų dronai.
Pažadėtų akustinių sienelių vis dar nėra
Gyventojai sako sienelių laukiantys nuo tada, kai buvo žadėta jas įrengti atsidarius intermodaliniam terminalui. Tačiau terminalas veikia jau seniai, o apsaugos nuo triukšmo priemonių, pasak Sandros, vis dar nėra.
„LTG Infra“ atstovas teigia, kad triukšmą mažinantys sprendiniai visuomenei bus pristatyti 2028 metais. „Rail Baltica“ projekto apimtyje numatyta triukšmo mažinimo priemones įrengti iki 2030 metų.
Kauno savivaldybės atstovai sako, kad geležinkelių įmonė anksčiau buvo nurodžiusi kitokį terminą. Sveikatos apsaugos skyriaus specialistė Giedrė Pilipaitienė teigia, kad miesto 2024–2028 metų triukšmo mažinimo plane „LTG Infra“ įsipareigojo iki 2028 metų pabaigos atskirti Palemono kelynų teritoriją nuo gyventojų akustinėmis sienelėmis.
Pilipaitienė neatmeta galimybės, kad konkrečioje vietoje sienelė galėtų atsirasti anksčiau, ir žada šį klausimą išsiaiškinti.
Tarp bėgių gyvenantys žmonės rizikuoja gyvybe
Palemono gyventojai atkreipia dėmesį ir į kitą problemą – nesaugų patekimą į namus bei kitus objektus tarp geležinkelio vėžių.
Sandra pasakoja, kad gyvenamieji namai yra tarp bėgių, tačiau apsauginių tvorelių nėra. Ji taip pat primena neseniai žuvusį vaikiną.
Vienoje vietoje esantis namas atsidūręs tarp geležinkelio ruožų, o pastatytas ženklas draudžia žmonėms ten eiti. Gyventoja Roma Vinckevičienė tokį sprendimą vadina pasityčiojimu, nes žmonėms, kurie ten gyvena, vis tiek reikia pasiekti savo namus.
Gyventojai pripažįsta ženklų nepaisantys. TV3 žinių komandai lankantis vietoje, keli vyrai kirto bėgius eidami į parduotuvę.
Roma aiškina, kad netoliese yra galutinė autobuso stotelė ir kapinės. Vieni žmonės į kapines važiuoja automobiliais, kiti, taip pat vežantys mamas ar senelius, eina pėsčiomis.
Jurevičius teigia, kad sprendžiant, kokių saugumo priemonių reikia, kiekvienu atveju vertinamos galimybės, žmonių srautai ir finansiniai ištekliai.
Sandra piktinasi, kad pastatyti ženklus paprasta, tačiau realių veiksmų, jos manymu, trūksta. „LTG Infra“ atstovai primena, kad Lietuvos geležinkelių bėgiai driekiasi maždaug 1900 kilometrų, todėl visų jų aptverti esą neįmanoma.
