Europos Komisijai (EK) nusprendus neskirti papildomų 500 mln. eurų gynybai nuo dronų, kurių prašė Baltijos valstybės, ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tokį sprendimą įvertino kaip nuviliantį. Anot jo, stebina tai, kad Europos Sąjungoje trūksta supratimo arba solidarumo su rytiniame flange esančiomis valstybėmis.
Premjeras teigė, kad dėl finansavimo buvo dedamos maksimalios pastangos – šiuo klausimu kalbėtasi ir su EK vadove Ursula von der Leyen, ir su kitais Komisijos atstovais. Pasak M. Sinkevičiaus, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija yra pasienyje, todėl į jų teritorijas atskrendantys dronai kelia realių iššūkių.
Vyriausybės vadovas EK poziciją pavadino labai neigiamu signalu, tačiau išreiškė viltį, kad tai dar nėra galutinis sprendimas. Jo vertinimu, dabartinė situacija regionui sukuria papildomų sunkumų.
LRT skelbė, kad atsisakiusi skirti papildomą pusę milijardo eurų oro gynybai EK paragino šalis pasinaudoti Europos saugumo veiksmų, arba SAFE, priemonės lengvatinėmis paskolomis.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad SAFE nėra papildomas finansavimas, o galimybė skolintis. Jo teigimu, siūlymas pasinaudoti šia priemone iš esmės reiškia raginimą skolintis daugiau, nors paskolos ir būtų suteikiamos palankiomis sąlygomis. Premjeras mano, kad tokia alternatyva problemos neišsprendžia, nes skolą vis tiek reikės grąžinti.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuva apsvarstys galimybę oro gynybai nuo dronų stiprinti pasinaudoti papildomomis SAFE paskolomis.
Šalies vadovas sakė, kad Briuselio pareigūnai, vertindami galimus finansavimo šaltinius, kitos išeities, išskyrus SAFE paskolas, nematė. Anot G. Nausėdos, pagal šią priemonę dar liko nepanaudota daugiau kaip 20 mlrd. eurų, todėl Lietuva tokią galimybę tikrai svarstys.
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad tai nereiškia, jog Lietuva atsisako planuotų biudžetinių pirkimų. Krašto apsaugos finansavimas esą išlieka šalies prioritetu, tačiau papildomai galima įvertinti ir SAFE instrumentą.
Kaip skelbė BNS, Baltijos valstybės, nerimaudamos dėl hibridinių Maskvos atakų, prašymą skirti pusę milijardo eurų pateikė rugsėjo pabaigoje. Laišką pasirašė Estijos gynybos ministras Martinas Heremas, Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad šalys tikėjosi papildomą ES finansavimą regiono apsaugai nuo dronų gauti dar 2026 metais.
Praėjusią savaitę Finansų ministerija EK pateikė pirmąjį prašymą pagal SAFE priemonę paskolinti Lietuvai 1,06 mlrd. eurų. Jeigu EK šį prašymą patvirtins, kartu su birželį gautu avansu Lietuva pagal SAFE bus gavusi 1,86 mlrd. eurų. Tai sudarytų 29 proc. visos šaliai skirtos 6,375 mlrd. eurų paskolos.
Iš prašomos 1,06 mlrd. eurų sumos EK išskaičiuos 15 proc., arba 160 mln. eurų, dėl birželį gauto 956 mln. eurų avanso. Todėl faktiškai pervesta suma siektų 905 mln. eurų.
Šios lėšos būtų skirtos Lietuvos įsigytoms kovinėms sistemoms ir kitai įrangai finansuoti. Į Lietuvą jos turėtų būti pervestos maždaug per du mėnesius.
SAFE pinigus planuojama naudoti sausumos pajėgų divizijai formuoti, Baltijos gynybos linijai kurti, oro gynybos pajėgumams stiprinti, amunicijai ir karinei technikai įsigyti bei kitiems kariuomenės modernizavimo projektams. Skaičiuojama, kad ši priemonė padėtų įgyvendinti apie pusę nacionalinės divizijos vystymo poreikių.
SAFE – laikinas EK paskolų gynybai stiprinti instrumentas, veiksiantis iki 2030 metų pabaigos. Bendra jo apimtis siekia 150 mlrd. eurų.
