Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva sekmadienį užsitikrino ryškią pergalę rinkimuose, tačiau jo varžovas Flávio Bolsonaro pralaimėjimo nepripažįsta ir žada siekti rezultatų panaikinimo.
L. da Silvos laimėjimas rodo, kad Brazilija nepasuko konservatyvios krypties keliu, kuris pastaruoju metu apėmė ne vieną regiono valstybę. Į dešinę, remiant JAV prezidentui Donaldui Trumpui, pasuko Argentina, Čilė, Kolumbija ir Peru.
Kairiųjų lyderis, antradienį minėsiantis 81-ąjį gimtadienį, prezidento pareigas eis jau ketvirtą kadenciją. Tai – precedento neturintis atvejis.
Oficialiais duomenimis, L. da Silva gavo 51,8 proc. balsų, o F. Bolsonaro – 48,2 procento. Dabartinį prezidentą palaikė maždaug 4,4 mln. rinkėjų daugiau nei jo varžovą.
Senatorius F. Bolsonaro yra buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro sūnus. Jo tėvas šiuo metu atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę už bandymą įvykdyti valstybės perversmą po pralaimėjimo L. da Silvai 2022 metų rinkimuose.
Rinkimų dieną netrūko sumaišties. Aukščiausiasis Teismas nusprendė balsavimą pratęsti dviem valandomis, nors kai kurios apylinkės tuo metu jau buvo uždarytos.
Tokio sprendimo L. da Silva paprašė teigdamas, kad keliuose miestuose buvo sustabdytas autobusų eismas ir daliai gyventojų dėl to tapo sunkiau pasiekti balsavimo vietas.
F. Bolsonaro taip pat ragino kai kuriuose regionuose rinkimus pratęsti dėl smarkių liūčių, tačiau teismo sprendimą pavadino „nepriimtinu“ ir „nešvariu triuku“.
Trumpame pasisakyme Brazilijos sostinėje jis pareiškė negalintis pripažinti rinkimų rezultatų ir ketinantis reikalauti rinkimus anuliuoti.
Nuo 1989 metų, kai po karinės diktatūros pabaigos Brazilijoje pirmą kartą buvo surengti tiesioginiai prezidento rinkimai, nė vienam pirmajame ture pralaimėjusiam kandidatui nebuvo pavykę laimėti antrajame.
Pirmuosiuose komentaruose po pergalės L. da Silva sakė, kad rinkėjai atėjo balsuoti, nes kampanijai pavyko juos įtikinti balsavimo svarba šalies demokratijai.
Rio de Žaneire pergalę lydėjo fejerverkai ir vuvuzelų garsai. San Paulo gatves užpildė tūkstančiai raudonai, Darbininkų partijos spalva, apsirengusių žmonių.
Lulos kelias į pergalę
Palyginti su pirmuoju rinkimų turu, balsavime nedalyvavusių rinkėjų dalis sumažėjo nuo 21 iki 19 procentų.
Įtemptą kampaniją lydėjo daugybė skandalų ir abipusių kaltinimų. Ji taip pat dar kartą išryškino gilų visuomenės susiskaldymą, Brazilijoje besitęsiantį pastarąjį dešimtmetį.
Šalis išlieka susiskaldžiusi
Beveik pusė rinkėjų, norinčių permainų, vis dėlto balsavo prieš L. da Silvą, pradedantį ketvirtąją kadenciją.
Skurde užaugęs politikas pirmą kartą prezidentu tapo 2003 metais, o 2006-aisiais buvo perrinktas.
Į valdžią L. da Silva įspūdingai sugrįžo po 2022 metų rinkimų. Prieš tai jis daugiau kaip 18 mėnesių praleido kalėjime dėl korupcijos skandalo, tačiau jam pateikti kaltinimai vėliau buvo panaikinti dėl procesinių priežasčių.
Per trečiąją prezidento kadenciją Brazilijoje sumažėjo infliacija ir nedarbas, o milijonai žmonių išbrido iš bado. Tačiau dalį rinkėjų toliau slėgė didelės pragyvenimo išlaidos ir nusikalstamumas.
45 metų F. Bolsonaro bandė pasirodyti nuosaikesnis ir linksmesnis nei jo tėvas. Jis sugebėjo sutelkti konservatyvius rinkėjus bei mažiau ideologiškus žmones, siekiančius permainų.
2030 metais pasibaigus naujajai kadencijai, vienam vyriausių pasaulio lyderių L. da Silvai bus 85 metai.
Be to, jam teks dirbti su priešiškai nusiteikusiu Kongresu, kuriame daugumą turi dešinieji.
L. da Silvos kampanijoje daug dėmesio skirta Brazilijos suverenitetui. Šalis patiria JAV prezidento D. Trumpo administracijos prekybinį ir diplomatinį spaudimą.
„Ši šalis nesutiks būti kieno nors galiniu kiemu“, – sekmadienį pareiškė L. da Silva.
Sveikinimus jam atsiuntė Čilės kraštutinių dešiniųjų prezidentas Jose Antonio Kastas ir Ekvadoro dešiniųjų prezidentas Danielis Noboa. Abu jie laikomi artimais D. Trumpo sąjungininkais.
L. da Silvą taip pat pasveikino Meksikos kairiųjų pažiūrų prezidentė Claudia Sheinbaum.
