Jungtinėse Valstijose vykstant lemiamiems kadencijos vidurio rinkimams, naujienų agentūra AFP į skirtingus šalies miestus pasiuntė korespondentus, fotografus ir vaizdo žurnalistus.
Apžvelgiami rinkimų dieną apylinkėse kalbinti žmonės pasakojo, kokios problemos jiems svarbiausios ir kas nulėmė jų pasirinkimą.
Demokratai rezultatų laukia su viltimi
Visuomenės apklausos rodė, kad Demokratų partija gali perimti Atstovų Rūmų, o galbūt ir Senato, kontrolę. Todėl dalis kairiųjų pažiūrų rinkėjų rinkimų baigties laukė nusiteikę viltingai.
39-erių labdaros srityje dirbanti Emma Mondadori AFP Brukline sakė, kad prieš dvejus metus Donaldo Trumpo išrinkimas jai buvo itin skaudus. Šįkart ji nekantriai laukė galimybės dar kartą išreikšti savo požiūrį į šalies ateitį ir savo nuotaiką apibūdino kaip atsargiai viltingą bei optimistišką.
Rinkėjams labiausiai rūpi kasdienės išlaidos
Daugelį amerikiečių slegia augančios pragyvenimo išlaidos. Benzinas per metus pabrango trečdaliu, dyzelinas – beveik dvigubai, o maisto produktų kainos taip pat smarkiai išaugo.
38-erių Atlantoje gyvenantis projektų vadovas Donta Comeris teigė balsuojantis dėl klausimų, tiesiogiai veikiančių paprastus žmones: pragyvenimo kainų, degalų brangimo ir būtinybės keisti padėtį.
Panašias nuotaikas toje pačioje Džordžijos valstijos rinkimų apylinkėje išsakė ir 27-erių verslininkas Tomas, pavardės neviešinęs. Nepriklausomas rinkėjas sakė, kad jo kartos žmones nusivylė įperkamumo krizė, degalų kainos ir įvykiai užsienyje.
Rinkimai tapo vertinimu prezidentui
Kadencijos vidurio rinkimai dažnai laikomi tam tikru referendumu dėl pareigas einančio prezidento. Nedaug lyderių taip smarkiai nesuskaldė visuomenės kaip D. Trumpas.
59-erių nepriklausomas rinkėjas Yanas Cardineau Ostine sakė balsavęs už demokratus, nes norėjo, kad į šalies gyvenimą sugrįžtų padorumas, sąžiningumas ir garbė. Jo teigimu, jei šios vertybės prarandamos, uždirbamų pinigų kiekis nebetenka reikšmės.
Tuo metu Majamyje 69-erių iš Kubos kilusi Estrella Roque teigė balsavusi už respublikonus. Ispanų kalba ji sakė mananti, kad ši partija gali sutvarkyti šalį, o D. Trumpui esą nebuvo suteikta pakankamai laiko parodyti, koks jis iš tiesų yra.
Paskutiniame kreipimesi į rinkėjus D. Trumpas akcentavo savo pasiekimus mažinant imigraciją ir stabdant neteisėtą pietinės sienos su Meksika kirtimą.
Tokiai griežtai pozicijai pritaria pagrindiniai prezidento rėmėjai, tačiau kitus rinkėjus atstumia, jų manymu, žiaurūs Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) agentų veiksmai.
Doralyje, Floridos valstijoje, 38-erių advokatė Diana Alvarez, gimusi Kuboje, sakė daugiausia dėmesio skirianti klimato kaitai, smurtui mokyklose ir žmonėms, kurie šalyje vis dar neturi imigracijos statuso.
Jos vertinimu, kiekviena prezidento kadencija susiduria su sunkumais, tačiau ši buvo pernelyg smurtinga ir agresyvi migrantų atžvilgiu, nors to esą nebuvo būtina imtis.
Kritika dėl užsienio politikos
Keli rinkėjai taip pat kalbėjo apie daugiausia pasekmių sulaukusį D. Trumpo antrosios kadencijos užsienio politikos sprendimą – vasario 28 dieną kartu su Izraeliu surengtą ataką prieš Iraną.
Vašingtone aplinkos sveikatos srityje veikiančioje ne pelno organizacijoje dirbantis 37-erių Wesas Pyronas sakė nusivylęs, nes, jo manymu, prezidento pažadai nesutapo su veiksmais. Jis priminė šūkį „Jokių naujų karų“ ir teigė nesuprantantis, kokia yra JAV misija, tikslai bei prioritetai.
Mičigane vykstant vieniems labiausiai stebimų rinkimų į Senatą, demokratų kandidatas Abdulas El Sayedas savo programoje akcentavo nemokamą visuotinę sveikatos priežiūrą ir JAV paramos Izraeliui nutraukimą.
D. Trumpas kandidatą buvo pavadinęs „džihadistu“. A. El Sayedas taip pat buvo šmeižiamas teiginiais, esą jis prijaučia islamistų grupuotėms, tarp jų – „Musulmonų brolijai“ ir „Hamas“.
51-erių buvusi mokytoja Makeyla Borndes, dėl kritimo nuo laiptų priversta išeiti į pensiją, sakė, kad A. El Sayedą būtina išrinkti, nes pagalbos reikia visiems, taip pat ir jai.
Ant žalios prijuostės ji buvo prisisegusi kelis A. El Sayedo rinkimų kampanijos ženkliukus.
