Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jakubauskui pareikšti įtarimai dėl prekybos žmonėmis. Teisėsaugos dėmesį vienam aukščiausių šalies musulmonų dvasininkų patraukė užsieniečių įdarbinimo aplinkybės, o klausimų dėl jo aplinkos kilo ir anksčiau.
Šią situaciją naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė Seimo narys, „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica ir Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas.
Apie R. Jakubauskui pareikštus įtarimus
A. Beganskas teigė apie šią istoriją girdėjęs ne tik pastarosiomis dienomis, bet ir prieš kelis mėnesius. Jis nurodė su R. Jakubausku šiuo metu nebendraujantis, nes jų keliai išsiskyrė dėl vidinių problemų ir nesutarimų kai kuriais klausimais.
Vis dėlto, pasak A. Begansko, jie tebėra pažįstami, o prireikus jis R. Jakubauskui padėtų. Jis taip pat paminėjo giminystės ryšį, siejantį jį su R. Jakubausku ir Adu Jakubausku. A. Begansko teigimu, vienos iš priežasčių, dėl kurių jų keliai išsiskyrė, buvo tam tikri muftiate esantys asmenys, kurie ir dabar įtariami nusikalstama veikla.
A. Beganskas taip pat padėkojo politikams ir žiniasklaidai, kurie tikrino muftiatą, ir nurodė, kad su saugumu susiję įtarimai nepasitvirtino.
V. Sinica R. Jakubauskui pareikštus įtarimus pavadino kraupia žinia, tačiau pabrėžė, kad kol kas kalbama tik apie įtarimus ir galutinio vertinimo pateikti negalima. Politikas sakė nenustebęs dėl paties galimo nusikaltimo pobūdžio, nes užsieniečių darbo jėgos atvežimas į Lietuvą dažnai susijęs ir su išnaudojimo problemomis.
Jis minėjo įvairių sričių darbuotojus – viešojo transporto ir tolimojo reiso vairuotojus, statybų sektoriaus darbuotojus. V. Sinica taip pat priminė viešai skelbtą atvejį, kai bendrovės „Olex“ darbuotojai esą gyveno po 16 viename kambaryje.
Pasak politiko, profsąjungos nuolat sulaukia užsieniečių skundų dėl išnaudojimo. Nors darbdaviai privalo mokėti užsieniečiams tokį patį atlyginimą kaip Lietuvos piliečiams, dėl teisinių žinių stokos ir kalbos barjero darbuotojams esą randama įvairių būdų iš jų atimti dalį pinigų.
V. Sinica pabrėžė, kad tai savaime dar nereiškia prekybos žmonėmis, tačiau darbo santykiuose pasitaiko daug išnaudojimo formų. Jo teigimu, šioms problemoms daugiau dėmesio turėtų skirti Darbo inspekcija ir kitos tarnybos.
Politiką nustebino ne pats tokių įtarimų pobūdis, o tai, kad jie pareikšti konkrečiai R. Jakubauskui, kuris turėtų būti savo bendruomenės moralinis autoritetas.
V. Sinica taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriose imigrantų bendruomenėse anksčiau į šalį atvykę žmonės vėliau gali prisidėti prie naujai atvykstančiųjų išnaudojimo. Jis teigė, kad įstatymai tokį elgesį draudžia, tačiau išnaudojimui vis tiek randama teisinių spragų ir apėjimo būdų.
Politikas taip pat pasisakė už užsieniečių skaičiaus mažinimą, o ne jo didinimą, kaip reikalauja vežėjai. Jo vertinimu, mažesni atvykstančiųjų srautai santykinai sumažintų ir su tuo susijusių procesų mastą.
A. Beganskas paragino palaukti galutinio teismo sprendimo ir įrodymų vertinimo. Jis sakė dažniausiai girdintis skundus, kad užsieniečius apgauna ar jiems nesumoka ne Lietuvos piliečiai, o tarpininkai.
Pasak jo, tarpininkai dažnai atsiduria tarp užsieniečių ir Lietuvos įmonių, todėl darbuotojas ir darbdavys kartais net nepažįsta vienas kito ir nežino, kokiomis sąlygomis sudaryta darbo sutartis, koks atlygis numatytas ar kokį darbą reikės dirbti.
Ką bendruomenė mano apie užsieniečių skaičių?
A. Beganskas teigė, kad musulmonų bendruomenės ir muftiatas užsieniečių į Lietuvą nekviečia, vizų neišduoda ir nėra institucijos, į kurią būtų kreipiamasi dėl vizų ar leidimų gyventi suteikimo.
Jo manymu, dėl kvotų ir Lietuvai reikalingo užsieniečių skaičiaus politikai turėtų tartis su darbdaviais ir visą sistemą vertinti pagal realią situaciją.
Muftijus pasakojo, kad į Lietuvą atvykstantys darbuotojai dažnai iš anksto sumoka dideles sumas. Pasak jo, žmogus gali sumokėti 5, 6 ar 7 tūkstančius eurų, kuriuos surenka šeima, draugai arba tenka pasiskolinti.
Atvykus į Lietuvą pirmiausia siekiama grąžinti šią skolą ir padengti kelionės, įdarbinimo ar tarpininkams sumokėtas išlaidas. A. Begansko teigimu, situacija būtų paprastesnė, jei įdarbinimas būtų skaidrus ir procese nedalyvautų du ar trys papildomi tarpininkai, siekiantys gauti komisinius.
Jis nurodė, kad dalis darbuotojų savo šalyse stato namus, taupo būstui arba nori apmokėti vaikų studijas. Po darbo Lietuvoje jie dažnai grįžta namo. Porai ar dvejiems–trejiems metams atvykstantiems žmonėms neretai neapsimoka atsivežti šeimos, nes tuomet padidėja būsto, maisto, drabužių ir kitos išlaidos. Todėl dalį uždirbtų pinigų jie siunčia į savo šalį.
V. Sinica: Lietuva neturi aiškios migracijos strategijos
V. Sinica Lietuvos užsieniečių įdarbinimo sistemą įvertino kaip plataus masto klausimą. Jo teigimu, valstybė neturi aiškios strategijos, kokio ekonominio rezultato siekia vykdydama migracijos politiką.
Politikas sakė, kad valstybė šiandien pasyviai atsižvelgia į verslo sektoriaus poreikius. Pavyzdžiui, vežėjai teigia, kad jiems reikia nekvalifikuotų darbuotojų, tačiau toks požiūris kartu skatina investicijas į tokius sektorius ir jų plėtrą.
V. Sinicos nuomone, valstybė turėtų būti suinteresuota aukštą pridėtinę vertę kuriančiomis sritimis, inovacijomis ir technologijomis. Jei tam tikrose srityse trūksta darbuotojų, esą reikėtų kviesti būtent tokių kvalifikacijų užsieniečius.
Jis pabrėžė, kad valstybės pasirinkimai migracijos srityje turi įtakos visai Lietuvos ekonomikos struktūrai, tačiau apie tokią diskusiją, jo teigimu, kol kas beveik nekalbama.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
