Vynas, kurį iš pradžių ji vadino „skystais pietumis“, ilgainiui tapo priklausomybe. Galiausiai Sarah butelį atsidarydavo jau 5 val. ryto – kad galėtų pradėti dieną ir numalšintų drebulį.
Reabilitacijai ji išleido 30 000 eurų, o po daugybės detoksikacijų ligoninėse 2013 m. buvo nukreipta į Anoniminių alkoholikų (AA) draugiją.
Sarah pasakojo, kad ilgą laiką bandė reguliariai lankyti susitikimus, tačiau tik po „ypač blogos“ detoksikacijos 2019 m. visiškai įsipareigojo blaivybei.
Šiandien ji alkoholio nevartoja jau šešerius metus. Kreiptis pagalbos ją paskatino incidentas vaikų gimtadienio vakarėlyje. Dabar Sarah nori parodyti kitoms su priklausomybe susiduriančioms moterims, kad pasveikti įmanoma.
Jos teigimu, darbas buvo neatsiejamas nuo bendravimo ir alkoholio vartojimo. Ilgainiui ji pradėjo gerti nuo 5 val. ryto, kad atsikėlusi sustabdytų drebulį. Kadangi per darbą pietaudavo su milijonieriais, toks gyvenimo būdas jai atrodė lengvai pateisinamas.
Vis dėlto dėl alkoholio Sarah tapo sunku palaikyti santykius, ji prarado visus pomėgius ir susidomėjimą bet kuo, kas nebuvo susiję su gėrimu.
Priklausomybė, prasidėjusi paauglystėje
Sarah mano, kad jos priklausomybę lėmė ne viena priežastis ir kad toks kelias jai atrodė beveik neišvengiamas.
Ji prisiminė, kad vaikystėje jautėsi mylima, tačiau buvo tyli ir nepasitikėjo savimi. Paauglystėje ją labiausiai domino gėrimas ir vaikinai. Alkoholį ji pradėjo vartoti būdama maždaug 15 ar 16 metų. Tuo metu gėrimas suteikdavo pasitikėjimo ir leisdavo pasijusti tokia, kokia visada norėjo būti, tačiau netrukus alkoholis ją visiškai užvaldė.
Nors tai paveikė mokslus, Sarah baigė mokyklą, o būdama 21 metų tapo asmenine trenere. Tačiau priklausomybė vis labiau trukdė karjerai – ji prisipažino dažnai su klientais „eidavusi į vakarėlius“.
Vėliau ji tapo aukštas pareigas užimančių vadovų asistente ir atsidūrė prabangos pasaulyje. Sarah teigė, kad ši aplinka leido likti nepastebėtai: vadovai turėdavo po vienus pietus ir galėdavo daug išgerti, o ji per dieną dalyvaudavo daugybėje pietų. Tuo metu ji manė, kad tai normalu.
Tačiau gėrimo problema tik stiprėjo. Pietūs peraugo į naktinius pasivaikščiojimus, kurie tęsėsi septynias dienas per savaitę. Galiausiai Sarah pradėjo vartoti alkoholį vos atsikėlusi, o iki 30 metų per dieną išgerdavo po 8 butelius, bandydama sušvelninti drebulį.
Po išgertuvių ji vykdavo į ligoninę detoksikacijai. Sarah teigė reabilitacijai išleidusi 30 tūkst. eurų, tačiau nė viena priemonė nesuteikė ilgalaikio rezultato.
2019 m. per dukters draugui surengtą vaiko gimtadienio vakarėlį Sarah buvo pastebėta gerianti ir apsvaigusi vonios kambaryje. Vienas iš tėvų iškvietė greitąją pagalbą, todėl moteris vėl buvo nuvežta į ligoninę detoksikacijai.
Sarah norėjo kuo greičiau išblaivėti tik tam, kad būtų išleista ir galėtų nusipirkti vyno. Tačiau kitą dieną ji negalėjo normaliai vaikščioti ir vis dar drebėjo. Gydytojas pasakė, kad išleis ją tik tada, jei ji įrodys galinti nueiti iki tualeto.
Sarah tai padarė, bet pažvelgusi į veidrodį pirmą kartą per 20 metų aiškiai pamatė savo būklę. Ji buvo pavojingai sulysusi, oda atrodė blyški, o akys buvo stiklinės – tokios, kaip jos tėčio. Tą akimirką Sarah suprato, kad turi sustoti, ir grįžo į lovą.
Po šio lūžio ji visiškai atsidavė blaivybei. Nuo tada Sarah reguliariai lankosi AA susitikimuose, išmoko valdyti pyktį, liūdesį ir konfrontaciją, taip pat pamažu susigrąžina savo pomėgius.
Ji sako vėl jaučianti laisvę ir susigrąžinusi tapatybę: žino, ką mėgsta veikti, kokios spalvos ir muzika jai patinka. Sarah teigia dabar turinti dėl ko gyventi.

