Nors apie ilgesnį gyvenimą kalbama vis garsiau, Lietuvoje žmonės nuo lėtinių neinfekcinių ligų miršta beveik 19 metų anksčiau nei galėtų. Gyvensenos medicinos gydytojas Tomas Vaičiūnas teigia, kad vieną svarbiausių klaidų daugelis daro kasdien – leidžia sveikatos problemoms pradėti formuotis gerokai per anksti.
Lietuvoje įmanoma sulaukti 80, 90 ar net 100 metų, tačiau išsaugoti gerą savijautą iki tokio amžiaus dažnai būna sunku. Be to, ligos, anksčiau sietos su senatve, vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms.
„Senatvinės“ ligos vis dažniau nustatomos jauniems
Pasak T. Vaičiūno, lietuvių sveikatai kenkia ne tik aiškiai išmatuojami rizikos veiksniai, bet ir kasdieniai elgsenos pasirinkimai.
Jis atkreipė dėmesį, kad lėtiniai sutrikimai ne tik plačiai paplitę, bet ir jaunėja. Padidėjęs ar svyruojantis kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, aterosklerozė, širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos, virškinimo trakto bei judamojo aparato ligos anksčiau dažniausiai buvo siejamos su vyresniu amžiumi.
Tačiau šiandien, gydytojo teigimu, jų nebegalima laikyti vien natūralia senėjimo pasekme. Vis dažniau tokios problemos nustatomos gerokai jaunesniems žmonėms.
T. Vaičiūnas taip pat perspėjo, kad visuomenėje įsitvirtinęs požiūris, esą sulaukus 50 metų sveikata neišvengiamai pradeda „irti“, gali tapti savotiška savitaiga. Apie tai jis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Aterosklerozė nustatoma net vienam iš 13 jaunuolių
Gydytojas pabrėžė, kad žmogaus senėjimas prasideda nuo gimimo, tačiau svarbiausia – kaip greitai organizmas dėvisi ir ar šį procesą pavyksta išlaikyti tolygų.
Jo teigimu, įvairūs organizmo pokyčiai yra neišvengiami, tačiau sulaukus vidutiniškai 74–75 metų tikėtina gyvenimo kokybė neturėtų būti smarkiai suprastėjusi vien dėl širdies, plaučių ar virškinimo sistemos sutrikimų.
Vis dėlto Lietuvos rodikliai kelia nerimą. 18–29 metų amžiaus grupėje aterosklerozė, kitaip tariant, kraujagyslių pažeidimai, nustatomi vienam iš 13 gyventojų.
Hipercholesterolemija taip pat tapo įprasta tarp jaunų žmonių – iki 35 metų amžiaus jau neretai nustatomas labai padidėjęs cholesterolio kiekis. Todėl šių problemų nebegalima paprastai priskirti su amžiumi susijusioms ligoms.
Europos Komisijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbti naujausi oficialūs valstybių duomenys rodo, kad 2025 metais Lietuva Europos regione pirmavo pagal išvengiamų mirčių skaičių, vertinant kontroliuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
T. Vaičiūno teigimu, tai rodo, kad vien modernios medicinos ne visada pakanka: nuo lėtinių neinfekcinių ligų sukeltų pasekmių Lietuvoje žmonės miršta beveik 19 metų anksčiau, nei galėtų gyventi.
Antsvorio turi šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų
Dar vienas svarbus rodiklis – kūno svoris. Duomenys rodo, kad antsvorio turėjo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, o beveik trys iš dešimties buvo nutukę.
Gydytojas pabrėžė, kad visceraliniai riebalai, antsvoris ir nutukimas yra itin reikšmingi rizikos veiksniai. Jie gali paspartinti sąnarių, kaulų, raumenų, vidaus organų ir endokrininės sistemos dėvėjimąsi.
Didėjantis svoris, pasak jo, dažnai signalizuoja apie organizme vykstančius nenormalius medžiagų apykaitos procesus. Tai turėtų būti ženklas sustoti ir įvertinti savo gyvenimo būdą.
Didelę dalį jaunų žmonių mirčių taip pat lemia širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos bei onkologinės ligos. Kalbama apie žmones, jaunesnius nei 50 metų.
T. Vaičiūnas teigė, kad 50–55 metų žmonės neturėtų jaustis gyvenantys senatvėje. Tuo metu daugelis jau būna pasiekę profesinių aukštumų, užauginę ar į gyvenimą išleidę vaikus, todėl galėtų džiaugtis tuo, ką sukūrė. Tačiau dalis lietuvių tokio gyvenimo etapo pasiekia jau praradę sveikatą ir energiją.
Per darbų gausą žmogus pamiršta save
Gydytojo vertinimu, dabartiniai jauni žmonės taip pat rizikuoja sulaukę 50 metų nebeturėti jėgų visaverčiam gyvenimui, jei laiku nesumažins tempo ir nepradės rūpintis savo gerove.
Darbo savaitė daugeliui tapo nebe laikotarpiu nuo pirmadienio iki penktadienio, o nenutrūkstamu kalendoriumi nuo pirmadienio iki sekmadienio. Jį užpildo įsipareigojimai, noras viską atlikti kuo geriau ir nuolatinis siekis kažko pasiekti.
Taip žmogus pamažu praranda laiką sau, mažiau juda ir nebesusimąsto, ką valgo. Taip pat nebesirūpina psichoemocine higiena, o stresas iš laikino tampa nuolatiniu ir lėtiniu.
Streso šaltinis, pasak T. Vaičiūno, dažnai lieka šalia – darbe, namuose ar net lovoje. Žmogus nuolat mintyse grįžta prie nepadarytų darbų ir įsipareigojimų.
Ilgainiui tai gali sutrikdyti organizmo veiklą ir tapti lėtinių ligų pradžia. Gyvensenos bei elgsenos sprendimai taip nualina kūną, kad jis nebesugeba kompensuoti patiriamos naštos. Todėl į 45-uosius metus dalis žmonių ateina nelaimingi, pasiligoję ir nebeturintys jėgų mėgautis gyvenimu.
„Mėlynosios zonos“ rodo, kad sveikas ilgaamžiškumas įmanomas
T. Vaičiūnas pabrėžė, kad ilgas ir sveikas gyvenimas nėra nepasiekiamas. Tai esą rodo vadinamųjų mėlynųjų zonų pavyzdys – penki pasaulio regionai, kuriuose gyvena ypač daug šimtamečių.
Prie jų priskiriama Sardinija Italijoje, Okinava Japonijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje, Ikarija Graikijoje ir Loma Linda Kalifornijoje. Šiose vietovėse ne tik daug žmonių sulaukia 100 metų ar daugiau, bet ir šimtamečiai dažnai išsiskiria gana gera sveikata.
Daug ilgaamžių gyvena ir kitose pasaulio vietose, tarp jų – Pietų Amerikos vidurinėje dalyje, kai kuriuose Afrikos, Azijos ir Vidurinės Azijos regionuose. Tačiau būtent penkios pagrindinės mėlynosios zonos išsiskiria tuo, kad jose vyresni žmonės dažnai išlieka sveikesni.
Pašnekovas taip pat paminėjo dirbtinai suformuotą mėlynąją zoną – Singapūrą. Šis pavyzdys, jo teigimu, parodo, kad valstybei susitarus su gyventojais ir pritaikius mėlynųjų zonų principus galima pasiekti reikšmingų rezultatų.
Ar Lietuva galėtų tapti ilgaamžių šalimi?
Paklaustas, ar Lietuva galėtų tapti mėlynąja zona, T. Vaičiūnas teigė, kad tam šalis turi tinkamas sąlygas.
Jo vertinimu, Lietuva yra nedidelė valstybė, kurioje gyvena 2,8 milijono žmonių, o ištekliai, paslaugų prieinamumas ir infrastruktūra suteikia galimybę pokyčius įgyvendinti gana koncentruotai.
Šalyje nėra didelių atstumų tarp miestų, miestelių ir kaimų, todėl galima plėtoti bendruomenines priemones, žiedinę ekonomiką bei paslaugų teikimą. Kai kuriose kitose mėlynosiose zonose milijonai gyventojų telkiasi teritorijose, kurios vadinamos miestais, o Lietuva tokio masto bendruomenę sudaro visos valstybės lygmeniu.
Gydytojas mano, kad Lietuva turi realią galimybę pritaikyti mėlynųjų zonų principus. Jo teigimu, tam nereikėtų išskirtinai daug – svarbiausia būtų pasinaudoti jau turimais ištekliais ir susitelkti į bendrus sprendimus.

