Lietuvos ekonomika per pastaruosius dešimtmečius augo sparčiai, o gyventojų pajamos palaipsniui artėjo prie turtingesnių Europos valstybių lygio. Tačiau šalies laukia svarbus pasirinkimas: ankstesni augimo pranašumai silpsta, todėl neaišku, ar Lietuva sugebės išlaikyti tempą ir toliau gerinti žmonių gyvenimo kokybę.
Spalio 29 d. vykusiame verslo forume ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, ekonomistas Adomas Klimantas Lietuvos perspektyvas palygino su Suomijos ir Portugalijos keliais.
Abi valstybės anksčiau patyrė spartų ekonomikos augimą, tačiau vėliau pasirinko skirtingas kryptis. Suomija daugiau investavo į švietimą, technologijas ir inovacijas, o Portugalija ilgiau rėmėsi tradiciniais verslo sektoriais. A. Klimanto teigimu, panašus sprendimas dabar laukia ir Lietuvos – nuo jo priklausys, ar ateityje mūsų gyventojų gerovė priartės prie Suomijos lygio.
Augimo varikliai pamažu išsijungia
Per tris dešimtmečius Lietuva pasiekė istorinį ekonomikos augimą, tačiau, pasak A. Klimanto, tam didelę įtaką turėjo pradinis atsilikimas nuo Vakarų Europos.
Šalis galėjo perimti kitur jau sukurtas technologijas, pritraukti užsienio kapitalo ir konkuruoti mažesnėmis darbo sąnaudomis. Dabar šie pranašumai palaipsniui nyksta.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad pastaruosius penkerius metus Lietuvos darbo našumas beveik neauga. Atlyginimai didėja, tačiau per tą patį laiką darbuotojai nesukuria reikšmingai daugiau vertės.
A. Klimantas teigė, kad nepaisant sustojusio produktyvumo ir istoriškai žemo pelningumo, BVP vienam gyventojui auga itin sparčiai. Jo vertinimu, toks vaizdas yra klaidinantis: dalį augimo palaiko didesnis dirbančiųjų skaičius ir ilgesnis darbo laikas, tačiau vien šiais veiksniais ilgai remtis nepavyks.
Ekonomistas priminė Suomijos ir Portugalijos pavyzdį. Iki 1975-ųjų jų produktyvumas buvo panašus, tačiau šiandien suomiai yra 60 proc. produktyvesni, 30 proc. turtingesni, o nelygybė Suomijoje gerokai mažesnė. A. Klimanto teigimu, Lietuva dabar yra ties panašia riba, kuri gali nulemti tolesnę šalies kryptį.
Švietimas ir talentai gali priartinti prie Suomijos
A. Klimanto nuomone, svarbiausias Lietuvos uždavinys – stiprinti švietimą ir rengti specialistus, galinčius dirbti technologiškai pažangiose srityse.
Suomija sugebėjo nuo pigesne darbo jėga paremto modelio pereiti prie inovacijų kūrimo, o Portugalijoje šis pokytis užtruko ilgiau. Lietuvai, pasak ekonomisto, sėkmę lems žmonių įgūdžiai: jie turi gebėti pereiti į pažangesnes veiklas, kurti didesnę pridėtinę vertę ir plėsti technologijų verslą.
Vien didesni atlyginimai savaime gerovės neužtikrina. Kartu turi didėti ir darbuotojų sukuriama vertė. Tuomet įmonės galėtų mokėti daugiau, o valstybės biudžetas surinktų daugiau pajamų.
Ekonomistas taip pat ragina kitaip vertinti darbo jėgos migraciją. Jo pateiktais duomenimis, tarp Lietuvoje gyvenančių užsieniečių aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai sudaro vos 5 proc.
A. Klimantas rėmėsi Basso ir bendraautorių 2026 m. tyrimu, pagal kurį migracija, kai 50 proc. atvykstančiųjų sudaro aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, gali suteikti 2 proc. produktyvumo augimo priedą. Jo teigimu, to pakaktų, kad Lietuva per 10 metų pasiektų Suomijos pajamų lygį.
Tarp kitų galimų priemonių jis paminėjo šešėlinės ekonomikos mažinimą naudojant dirbtinį intelektą, efektyvesnį valstybės institucijų darbą ir palankesnes sąlygas duomenų centrams.
Investuotojai Lietuvoje sprendžia atsargiau
Lietuvos ekonomikos ateičiai svarbios ir užsienio investicijos, tačiau geopolitinė padėtis kelia klausimų dėl tolesnio jų srauto.
A. Klimantas teigė, kad kol kas geopolitinė situacija investicijų srautų nesumažino. Tiesioginės užsienio investicijos sugrįžo į iki 2020 m. buvusį lygį, o 2026 m. antrąjį ketvirtį naujų užsienio investicijų vėl daugėjo.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į 2026 m. EY tyrimą: 56 proc. Lietuvoje apklaustų investuotojų nurodė, kad dabartiniai konfliktai jų investicinius planus paskatino.
Vis dėlto „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis situaciją vertino atsargiau. Pasak jo, dalis naujų investuotojų dėl geopolitinio neapibrėžtumo sprendimus priima ilgiau, nes jiems svarbus stabilumas ir prognozuojamumas.
Lietuvai, E. Čivilio teigimu, neužtenka vien pritraukti įmones – būtina sudaryti sąlygas joms kuo greičiau pradėti veiklą. Tam reikalingi sklandūs leidimų išdavimo, teritorijų planavimo ir infrastruktūros sprendimai, taip pat stabilios taisyklės, konkurencingos energijos kainos ir kvalifikuoti darbuotojai.
Didžiausia grėsmė – valstybės skolos šuolis
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nesutiko, kad Lietuvos ekonomikos augimas būtinai turės sulėtėti. Jo teigimu, šalies pramonė tebėra stipri, o eksportuojančios įmonės išlieka konkurencingos.
Vis dėlto ateityje ekonomikos struktūra turėtų keistis. Augant atlyginimams, tradiciniams pramonės sektoriams bus sunkiau konkuruoti, todėl didesnę dalį ekonomikos sudarys paslaugų, technologijų ir inovacijų bendrovės.
A. Izgorodinas pabrėžė, kad Lietuva jau pasiekė Europos vidurkį ir nebegali klientams siūlyti pigesnės darbo jėgos, nes šalis nebėra pigi. Tačiau tai, jo vertinimu, savaime nereiškia nei augimo pabaigos, nei artėjančios krizės.
Didžiausiu pavojumi ekonomistas įvardijo augančią valstybės skolą. Jo prognozėmis, 2027 m. ji gali pasiekti 50 proc. BVP, o dar po dvejų ar trejų metų priartėti prie 60 proc.
A. Izgorodinas mano, kad Lietuvoje gali didėti mokesčiai ir bendra mokestinė našta gyventojams bei verslui. Didesni mokesčiai, pasak jo, galėtų sumažinti dalį ekonomikos augimo.
Jaunimas gyvens geriau, bet turės prisitaikyti
Nepaisant iššūkių, A. Izgorodinas mano, kad Lietuvos jaunimas gali tikėtis geresnio gyvenimo nei jų tėvai. Tačiau darbo rinkoje jų laukia nauji sunkumai, ypač dėl sparčios dirbtinio intelekto plėtros.
Sektoriuose, kuriuose DI gali perimti dalį darbuotojų užduočių, užimtumas ir atlyginimai auga lėčiau nei visoje Lietuvoje. Todėl jauniems specialistams, dar neturintiems darbo patirties, įsitvirtinti gali būti sudėtingiau.
Kita vertus, naujų technologijų išmanymas gali atverti papildomų galimybių. A. Izgorodino teigimu, geri specialistai darbo turės, tačiau turės susitaikyti su tuo, kad šalia dirbs ir „elektroninis kolega“ – dirbtinio intelekto paskyra.
Sėkmingiausiai ateities darbo rinkoje įsitvirtins tie jauni žmonės, kurie gebės prisitaikyti prie technologinių pokyčių, mokės dirbti su DI arba kurs nuosavą verslą.
