Valstybei suteikus galimybę gyventojams atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, dalis žmonių gautus pinigus panaudojo turimoms paskoloms mažinti. Tačiau finansų specialistai atkreipia dėmesį, kad toks sprendimas ne visada yra pats racionaliausias.
Kyla klausimas, ar sukauptus pinigus geriau skirti paskolai grąžinti, ar juos investuoti, pasilikti kaip finansinį rezervą arba panaudoti kitoms reikmėms.
Skubėti grąžinti paskolą verta ne visada
Šis klausimas buvo aptartas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Joje svarstyta, ar bankui įmokas reikėtų mokėti greičiau, nei numatyta sutartyje.
Jeigu būsto paskola paimta 30 metų, žmogus, sukaupęs didesnę finansinę pagalvę, gali svarstyti dalį jos grąžinti anksčiau. Būtent taip pasielgė dalis gyventojų, nusprendusių pasitraukti iš II pensijų pakopos ir atsiimti joje sukauptas lėšas.
Vis dėlto Vilniaus universiteto ekonomistas Andrius Jaržemskis teigė, kad papildomas paskolos grąžinimas ne kiekvienu atveju yra finansiškai naudingiausias pasirinkimas. Jo vertinimu, pirmiausia reikia atsižvelgti į visas konkrečias aplinkybes.
Ekonomikos teorija, anot A. Jaržemskio, rodo, kad laikui bėgant pinigai nuvertėja, todėl vėliau mokami pinigai yra mažesnės vertės nei turimi šiandien. Dėl šios priežasties paskola ilgainiui santykinai mažėja, o infliacija gali „suvalgyti“ dalį jos vertės.
Tačiau vengti finansinių įsipareigojimų ir, atsiradus galimybei, grąžinti skolą Lietuvoje esą yra įprastas požiūris. Ekonomistas tai pavadino nacionaliniu Lietuvos gyventojų bruožu.
Jis taip pat palygino lietuvių elgseną su amerikiečių, kurie dažniau gyvena naudodamiesi kreditinėmis kortelėmis. Tokiems žmonėms ekonominė krizė ar darbo praradimas gali labai greitai tapti katastrofa. Lietuviai, pasak A. Jaržemskio, yra gerokai konservatyvesni, todėl jis ramiau vertina jų gebėjimą susidoroti su krizėmis.
ECB padidino bazinę palūkanų normą
Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinę palūkanų normą padidino nuo 2,25 proc. iki 2,5 proc. Šis sprendimas susijęs su energijos kainų šoku, didinančiu infliacijos spaudimą.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus dar rugsėjį teigė, kad infliacijos rizikos yra akivaizdžiai išaugusios. Nerimą kelia ne tik dabartinis kainų augimas, bet ir tai, kad aukštos infliacijos laikotarpis užsitęsia.
Rugpjūtį infliacija euro zonoje siekė 3,3 proc. per metus ir buvo didžiausia nuo 2023 m. rugsėjo. Šis rodiklis gerokai viršijo ECB nustatytą 2 proc. vidutinės trukmės tikslą.
G. Šimkus nurodė, kad rugpjūtį energijos kainų infliacija sudarė 14 proc., palyginti su 10 proc. liepą. Jo teigimu, dėl energijos kainų šoko kainų spaudimas euro zonoje greičiausiai išliks didelis, o Lietuvoje jį šiuo metu labiausiai didina energijos ir paslaugų kainos.
Nors grynoji infliacija, skaičiuojama neįtraukiant maisto ir degalų kainų, šiek tiek sumažėjo, prekių kainos paaugo, o paslaugų infliacija traukėsi. Naujausios prognozės rodo, kad infliacija reikšmingą prognozių laikotarpio dalį išliks didesnė už tikslinę. Grynoji infliacija 2028 metais turėtų siekti 2,3 proc.
Lietuvos banko vadovas pabrėžė, kad ECB sprendimais negali tiesiogiai sumažinti energijos kainų. Pagrindinis pinigų politikos tikslas – užkirsti kelią tam, kad energijos kainų šokas persiduotų kitoms prekėms ir paslaugoms bei nesukeltų atlyginimų ir kainų augimo spiralės.
Darbo rinka, pasak G. Šimkaus, išlieka aktyvi, o nedarbo lygis yra rekordiškai žemas – 6,4 proc. Taip pat fiksuojamas gamybos augimas, didėja investicijos į gynybą ir infrastruktūrą, stiprėja vartotojų pasitikėjimas.
Jo vertinimu, ekonomika yra atsparesnė, nei manyta anksčiau, todėl platesnis energijos kainų augimo persidavimas kitoms prekėms ir paslaugoms gali būti lengviau suvaldomas.
Anksčiau skelbta, kad rugpjūtį vartotojų kainos euro zonoje buvo 3,3 proc. didesnės nei prieš metus. ECB Valdančioji taryba visas tris pagrindines palūkanų normas šiemet jau didino birželį. Kiti tarybos posėdžiai numatyti spalį ir gruodį.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą galima peržiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
