Statinų atsisakymas gali brangiai kainuoti: kardiologas paaiškino, kada papildai nepadės

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka dažniausia mirties priežastis, tačiau dalis žmonių vis dar nepakankamai dėmesio skiria jų prevencijai. Kai kurie pacientai nepasitiki gydytojų paskirtais statinais ir bando juos pakeisti maisto papildais. Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius paaiškino, kada toks pasirinkimas gali būti taikomas, o kada vaistų atsisakyti negalima.

Specialistas taip pat aptarė dažniausius įsitikinimus apie statinų žalą, naujus cholesterolį mažinančius leidžiamuosius vaistus ir cholesterolio tyrimų svarbą jauname amžiuje.

Maisto papildai statinų pakeisti gali ne visada

Pasak prof. R. Kubiliaus, lipidų kiekį mažinančių maisto papildų ir nutraceutikų tema šiuo metu aktyviai nagrinėjama. Mokslininkai vertina skaidulų, bergamotės, berberino, raudonųjų mielių ir kitų medžiagų poveikį bei jų mokslinį pagrįstumą.

Vis dėlto tokios natūralios priemonės paprastai svarstomos pirminės prevencijos atvejais, kai žmogui nustatomas nedaug padidėjęs cholesterolio kiekis. Tuomet reikšmingi tampa mitybos pokyčiai, reguliarus fizinis aktyvumas ir, prireikus, tam tikri maisto papildai.

Tačiau jų galimybės yra ribotos, kai pacientas priskiriamas labai didelės rizikos grupei arba jau serga širdies ir kraujagyslių liga. Tokiais atvejais būtinas gydymas vaistais, kurių paskirtis – stabilizuoti būklę ir sumažinti komplikacijų tikimybę. Maisto papildams tokioje situacijoje tenka tik antraeilė vieta.

Baimes dėl statinų saugumo ekspertas vadina perdėtomis

Gydytojas teigė, kad įvairaus amžiaus pacientai dažnai klausia, ar statinus tikrai būtina vartoti ir ar jie yra saugūs. Pasak jo, statinų saugumas nuolat vertinamas klinikiniais tyrimais ir konferencijose, tačiau ekspertai pabrėžia, kad visuomenėje šiuo klausimu yra daug nepagrįstos baimės.

Europos šalyse vykdomos šeiminės hipercholesterolemijos programos. Kai „blogojo“ cholesterolio kiekis siekia 6–8 ar daugiau milimolių litre, ši būklė nustatoma net vaikams, kuriems taip pat pradedami skirti statinai. To reikia siekiant išvengti labai ankstyvo širdies ligų išsivystymo. Specialistai nurodo, kad tokie pacientai dažniausiai statinus toleruoja gerai.

Atlikta daug tyrimų, kuriuose vertinta, ar ilgalaikis statinų vartojimas neigiamai veikia pažintines funkcijas, atmintį ir dėmesį. Įrodymų, kad šie vaistai sukeltų tokias pasekmes, nėra.

Raumenų skausmai kai kuriems pacientams, ypač pradėjus vartoti didesnes statinų dozes, vis dėlto gali pasireikšti. Tokiais atvejais tikrinama, ar nėra raumenų pažaidos ir kepenų fermentų pokyčių. Prireikus gydytojas gali pakeisti statiną kitu arba sumažinti dozę.

Statino dozė nėra nekintama – ji koreguojama pagal cholesterolio pokyčius, paciento riziką ir širdies ligą. Pagrindinis tikslas yra pasiekti konkrečiam žmogui reikalingą „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jei nusiskundimų nėra, šiuo metu neberekomenduojama reguliariai tikrinti raumenų fermentų.

Leidžiamieji vaistai nėra paprastas statinų pakaitalas

Nauji leidžiamieji cholesterolį mažinantys vaistai skirti pacientams, kuriems net vartojant maksimalią toleruojamą statino dozę nepavyksta pasiekti reikiamo cholesterolio kiekio. Dažniausiai tai būna žmonės, pakartotinai patyrę ūminį miokardo infarktą, turintys pažeistas kraujagysles ar daug stentų, nors gydymo rekomendacijų laikosi.

Nuo spalio 1-osios tokiems pacientams Lietuvoje suteikta galimybė gauti kompensuojamus leidžiamuosius vaistus. Vienas preparatas gali būti skiriamas kas dvi savaites, kitas – kas pusę metų.

Vis dėlto šie vaistai nėra alternatyva statinams. Jie skiriami kaip papildomas gydymo etapas, kai pacientas jau vartoja didžiausią toleruojamą statino dozę, tačiau cholesterolio rodiklių vis tiek nepavyksta sureguliuoti. Kardiologas pabrėžė, kad Lietuvoje šiuo metu prieinami visi svarbiausi cholesterolį mažinantys medikamentai.

Cholesterolį verta tikrinti ir jauname amžiuje

Jauniems žmonėms pirmą cholesterolio tyrimą rekomenduojama atlikti sulaukus 18 metų. Jei rezultatai normalūs, tyrimą reikėtų pakartoti maždaug po penkerių metų.

Ypač svarbu kuo anksčiau nustatyti paveldimą hipercholesterolemiją. Prof. R. Kubilius pasakojo apie pacientą, kuriam nustatytas labai didelis cholesterolio kiekis, o vėliau paaiškėjo, kad panaši problema buvo ir jo mamai. Įtaręs paveldimą ligą, pacientas pasirūpino, kad būtų ištirti ir jo vaikai.

Net nedidelis cholesterolio padidėjimas gali būti svarbus

Vien tik šiek tiek padidėjęs cholesterolis ne visada reiškia didelę riziką, ypač jei žmogus sveikai maitinasi, yra fiziškai aktyvus ir kontroliuoja kūno svorį. Tačiau net normalus cholesterolio kiekis savaime neapsaugo nuo širdies ligų.

Riziką gali smarkiai padidinti keli kartu veikiantys veiksniai. Pavyzdžiui, nedaug padidėjęs cholesterolis kartu su rūkymu ir padidėjusiu kraujospūdžiu gali būti priežastis imtis aktyvaus gydymo ir svarstyti medikamentų skyrimą. Bendras kelių rizikos veiksnių poveikis gali būti didesnis nei kiekvieno jų atskirai.

Gydytojas ragino žinoti savo cholesterolio ir arterinio kraujospūdžio rodiklius, o sulaukus 40 metų dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Joje šeimos gydytojas įvertina visus rizikos veiksnius, o nustačius didesnę riziką pacientas gali būti siunčiamas išsamesnei kardiologo konsultacijai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *