Starship“ skrydis pateikė netikėtą smūgį: svarbiausia misijos dalis dar tik laukia

„SpaceX“ planas susigrąžinti visą raketą „Starship“ į Teksase esančią paleidimo aikštelę penktadienį žlugo – pirmoji pakopa nukrito į Meksikos įlanką ir sprogo. Tačiau pats erdvėlaivis sėkmingai pasiekė orbitą per ambicingiausią iki šiol bendrovės bandymą.

Po pakilimo pirmoji raketos pakopa negrįžo į paleidimo aikštelę ir buvo nukreipta į jūrą. Tuo metu erdvėlaivis skrydį tęsė. Jei neatsiras naujų kliūčių, šeštadienį jis turėtų pasukti paleidimo aikštelės link. Visa kelionė gali užtrukti iki 22 valandų.

Šįkart pirmą kartą planuota, kad „Starship“ iš orbitos grįš į paleidimo vietą, kur jį ore turėtų sugriebti prie paleidimo bokšto pritvirtintos mechaninės rankos. Praradusi pirmąją pakopą, „SpaceX“ neteko galimybės pirmą kartą vienu metu sugauti abi raketos dalis.

Pagrindinis bandymo tikslas buvo susigrąžinti visas raketos dalis ir ateityje jas naudoti pakartotinai. Iki šiol nė vienai pasaulio bendrovei to padaryti nepavyko. Elonas Muskas tikisi, kad tokia technologija padės užtikrinti itin dažnus ir reguliarius paleidimus, reikalingus Mėnulio bazėms statyti bei žmonėms skraidinti į Marsą.

Netrukus po orbitos pasiekimo „Starship“ iškėlė 26 pažangiausius bendrovės palydovus „Starlink“. Erdvėlaivis turėtų 15 kartų apskrieti Žemę 275 km aukštyje, o vėliau grįžti į paleidimo aikštelę. Šeštadienį čia numatytas svarbiausias misijos etapas.

Iki šiol „SpaceX“ tris kartus sėkmingai sugavo pirmąsias raketų pakopas savo didžiulėje „Starbase“ bazėje, esančioje netoli JAV ir Meksikos sienos. Dėl to penktadienio nesėkmė bendrovei buvo ypač netikėta.

„SpaceX“ paleidimo komentatorė Kate Tice teigė, kad tai nebuvo tokia įvykių eiga, kurios bendrovė tikėjosi. Anot jos, saugumo patikros suveikė taip, kaip buvo numatyta, ir apsaugojo paleidimo aikštelę. Tiksli priežastis, kas nutiko pirmajai pakopai, nebuvo paaiškinta.

Tai buvo pirmasis patobulintos 72 metrų ilgio pirmosios pakopos bandymas. Ši versija bus naudojama būsimoms ekspedicijoms į Mėnulį ir Marsą. Pirmą kartą ketinta sugauti ir 52 metrų ilgio erdvėlaivį. Kartu abi dalys sudaro didžiausią ir galingiausią pasaulyje raketą, kurios bendras aukštis siekia 124 metrus.

Per ankstesnius 14 „Starship“ skrydžių dalis erdvėlaivio visuomet atsidurdavo vandenyne: kartais pagal iš anksto numatytą planą, o kartais po nesėkmių, kai raketos nuolaužos liepsnodamos krisdavo į vandenį. Per pirmąjį visos apimties bandymą 2023 metais keli varikliai neužsivedė, todėl buvo aktyvuota nevaldomai besisukančios raketos savinaikos sistema.

Per rugsėjį vykusį bandymą „Starship“ pirmą kartą pasiekė orbitą, tačiau tuomet „SpaceX“ nebandė susigrąžinti nė vienos raketos pakopos.

Bendrovė planuoja po kelių mėnesių pradėti „Starship“ paleidimus iš Floridos, o po kelerių metų – ir iš Luizianos. Praėjusią savaitę NASA technologijų viršūnių susitikime Floridos Kenedžio kosmoso centre „SpaceX“ paleidimų padalinio viceprezidentas Kiko Dontchevas sakė, kad didesnė infrastruktūra ir visiškai daugkartinio naudojimo raketos leis paleidimų skaičių išauginti „nuo nulio iki 10, 100, 1 000, 10 000 ir 100 000“.

Mažesnės „SpaceX“ raketos „Falcon“ ir toliau bus paleidžiamos iš Kanaveralo kyšulio, kai į Tarptautinę kosminę stotį gabens NASA astronautus, o iš Kalifornijos jos kels „Starlink“ palydovus. Kol kas į orbitą bus keliami ir kiti palydovai. E. Muskas siekia, kad ateityje „Starship“ pakeistų „Falcon“ raketas.

„Falcon“ raketos dar nėra visiškai daugkartinio naudojimo – po kiekvieno skrydžio išmetama jų antroji pakopa. K. Dontchevas prieš penktadienio paleidimą aiškino, kad su „Starship“ planuojama susigrąžinti abi pakopas.

NASA „SpaceX“ moka milijardus dolerių už tai, kad bendrovė pagal „Artemis“ programą jos astronautus nugabentų į Mėnulį. Šioje srityje taip pat konkuruoja Jeffo Bezoso bendrovė „Blue Origin“. NASA likus metams iki „Artemis IV“ misijos turėtų nuspręsti, ar astronautai Mėnulio paviršių pasieks E. Musko „Starship“, ar J. Bezoso „Blue Moon“ erdvėlaiviu. Per „Artemis IV“ misiją astronautai pirmą kartą per daugiau nei pusę amžiaus turėtų vėl nusileisti Mėnulyje.

Kitą vasarą planuojamos „Artemis III“ misijos metu astronautai Žemės orbitoje išbandys savo kapsulės susijungimą su „Blue Moon“, o vėliau – su „Starship“. Tai turėtų parengti sąlygas „Artemis“ misijai, per kurią astronautai į Mėnulį galėtų nusileisti jau 2028 metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *