Jaunų gydytojų pritraukimas į regionus Lietuvoje tebėra sudėtingas uždavinys. Gydytojai priešinasi siūlymams po studijų privalomai atidirbti ir pabrėžia norintys išsaugoti laisvę patys rinktis karjeros kelią. Tuo metu ligoninių vadovai sako ne visada nekantriai laukiantys jaunų specialistų, nes kai kurie jų tikisi dirbti išskirtinai patogiomis, vadinamosiomis „šiltnamio sąlygomis“.
Santaros klinikų priėmimo-skubios pagalbos skyrius (nuotr. Andrius Ufartas, ELTA)
Nors medicinos paslaugų reikia visoje šalyje, ypač nuo didžiųjų centrų nutolusiose vietovėse, ligoninių vadovai teigia matantys aiškią atskirtį tarp didmiesčių ir regionų. Jų žodžiais, Lietuvoje susiformavo tarsi dvi skirtingos šalys.
Medikų bendruomenė sensta, o gydytojų stygius rajonų ligoninėse tampa vis akivaizdesnis. Vis dėlto studentų apklausos rodo, kad vos 11 proc. jų ateitį sietų ne su didžiaisiais miestais.
Vilniaus universiteto studentų atstovybės Medicinos fakulteto pirmininkas Jokūbas Balsys Seime vykusioje konferencijoje sakė, kad viena didžiausių regionų problema yra tai, jog dauguma studentų apie juos mažai žino ir ten nėra lankęsi. Jo manymu, pirmiausia būsimuosius medikus reikėtų su regionais supažindinti.
Jaunieji medikai nori geresnių sąlygų, o ne įsipareigojimų
Jaunųjų gydytojų nepasitenkinimą sustiprino Seime palaimintas įstatymo projektas, numatantis galimybę gauti valstybės finansuojamą rezidentūrą įsipareigojus po jos penkerius metus atidirbti.
J. Balsys atkreipė dėmesį, kad maždaug 30 metų sulaukę žmonės dažnai jau būna sukūrę šeimas, įsigiję būstą, o jų antrosios pusės turi stabilius darbus. Todėl, jo vertinimu, nereikėtų tikėtis, kad jie galės viską palikti ir bent penkeriems metams pradėti gyvenimą naujoje vietoje. Integraciją į regionus, pasak jo, reikėtų pradėti gerokai anksčiau.
Studentai teigia, kad susidomėjimą darbu regionuose labiausiai didintų šiuolaikiška medicinos įranga, tinkamos darbo sąlygos, stipri komanda, mentoriai ir galimybės tobulėti. J. Balsio teigimu, tai priklauso ir nuo ligoninių, ir nuo valstybės sprendimų, tačiau jauniesiems medikams reikia ne privalomo atidirbimo, o realių sąlygų.
Būsimieji gydytojai siūlo rengti daugiau praktikų regionų ligoninėse. Šiuo metu, jų teigimu, medicinos studentams iš esmės tėra galimybė dirbti slaugytojo padėjėjo padėjėjais.
Ankstyvas kontaktas su ligonine ir vietos bendruomene, studentų nuomone, galėtų paskatinti vėliau į regioną sugrįžti dirbti. Taip pat siūloma įsteigti jaunojo gydytojo asistento pareigybę, kad studentai anksčiau įgytų praktinės patirties ir būtų geriau išnaudojamos nuotolinio darbo galimybės.
Be to, pasitaiko administracinių bei organizacinių kliūčių: rezidentai iš didžiųjų miestų kartais nori vykti į regionus, tačiau jiems neleidžiama išvažiuoti.
Ligoninių vadovai: jauni gydytojai turi ne tik reikalauti, bet ir prisiimti atsakomybę
Joniškio ligoninės vadovė Aranta Būtautaitė teigė, kad jaunų gydytojų pritraukimo klausimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti. Jos teigimu, ligoninės stengiasi pasiūlyti jaunimui komandą, konkurencingą uždarbį, kompensacijas ir pagalbą integruojantis į bendruomenę.
Tačiau, anot jos, kartais jauni gydytojai, vardydami savo poreikius, pamiršta atsakomybę. Į regioninę ar rajono ligoninę atvykęs specialistas, jos teigimu, turėtų būti pasirengęs palaikyti nustatytą darbo krūvį ir prireikus atlikti ne vien mėgstamas užduotis.
A. Būtautaitė pasakojo, kad ligoninių darbuotojai kartais abejoja, ar verta priimti rezidentus, nes šie iš anksto nurodo, ką sutinka daryti, o ko ne. Pavyzdžiui, norėdami tapti chirurgais, jie nenori dirbti Vidaus ligų skyriuje.
Vadovės įsitikinimu, būtina bendra vizija, paremta tarpusavio pagalba. Ji pabrėžė, kad jaunas gydytojas privalo turėti ne tik reikalavimų, bet ir atsakomybių: darbas turi būti atliekamas ne vien taip, kaip jam atrodo tinkama, bet ir laikantis įstatymų bei dokumentacijos reikalavimų.
Šiaulių ligoninės vadovas ragina rinktis praktinę patirtį
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas rezidentus ragino nebijoti regionų, ypač jei jie nori sukaupti daugiau klinikinės patirties. Jo teigimu, vien teorinių žinių gydytojo darbe neužtenka.
Jis pateikė akušerijos ir ginekologijos pavyzdį: kai kurie specialistai renkasi šią kryptį, tačiau nenori ateiti budėti į akušerijos skyrių naktimis. Baigę studijas jie siekia iš karto dirbti vien privačioje praktikoje. Vis dėlto, pasak D. Praninsko, praktinių įgūdžių trūkumas vėliau gali turėti pasekmių.
Vadovas taip pat kalbėjo apie netolygų rezidentų ir internų pasiskirstymą. Šiaulių ligoninė pasirengusi priimti studentus ir rezidentus, tačiau norėtų, kad šie atvyktų ne vienam mėnesiui, o ilgesniam rezidentūros ciklui. Taip jie galėtų geriau susipažinti su įstaiga, daugiadalykėmis komandomis ir mentoriais.
Regionai laukia specialistų, tačiau rezidentų nesulaukia
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė taip pat kvietė jaunus specialistus atvykti į regionus ir įvertinti darbo sąlygas vietoje. Ji pabrėžė, kad ligoninė yra mokymo bazė, o joje dirbantys patyrę specialistai gali būti mentoriais.
Telšių ligoninėje rezidentūra galima vidaus ligų, ortopedijos traumatologijos, akušerijos ir ginekologijos srityse. Vis dėlto, direktorės teigimu, nuo 22 metų rezidentų įstaiga nėra gavusi nė vieno. Nors kai kurie rezidentai kreipiasi, rezidentūros bazės jų neatsiunčia.
J. Seiliuvienė sakė, kad dėl specialistų trūkumo ligoninei tenka spragas dengti savo darbuotojų jėgomis. Vien budėti atvykstantys gydytojai tampa sunkiai finansiškai įperkami.
Ji taip pat paminėjo, kad iki 2029 metų įstaiga parengs 19 bendrosios praktikos slaugytojų ir dvi išplėstinės praktikos slaugytojas.
Direktorė teigė, kad jaunų žmonių ligoninėje netrūksta, tačiau dalis jų nenori budėti ir siekia dirbti palengvintomis sąlygomis. Ji pripažino, kad dabartiniai jauni specialistai yra gerai parengti, tačiau ankstesnė karta, jos vertinimu, buvo labiau užsigrūdinusi.
Rezidentams siūloma suteikti daugiau teisių
Kupiškio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Arvydas Akstinavičius sakė, kad jaunieji medikai turėtų reikalauti ne tik geresnių sąlygų, bet ir platesnių gydytojo teisių.
Jo teigimu, nelogiška situacija susiklosto tada, kai rezidentas priėmimo skyriuje gali priimti pacientą, jį apžiūrėti, paskirti tyrimus ir gydymą bei nukreipti į aukštesnio lygio ligoninę, tačiau pacientui patekus į Vidaus ligų skyrių rezidento galimybės veikti gerokai susiaurėja.
Ligoninių asociacijos prezidentas ir Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas taip pat ragino atsisakyti seno įsitikinimo, esą į rajonus gydytojai atvyksta tik „pamiegoti“. Jis teigė, kad regionų gydymo įstaigos per pastaruosius metus pasikeitė, jose diegiamos technologijos, o regionuose galima rasti finansinių, šeimos ir karjeros galimybių.
Savivaldybės nebegali varžytis atlyginimais
Parlamentarė pabrėžė, kad sprendžiant specialistų trūkumo problemą susiduria kelios skirtingos pusės: ligoninių vadovai kalba apie darbuotojų stygių, jaunieji medikai planuoja gyvenimą, o merai pripažįsta nebeturintys pakankamai lėšų konkuruoti tarpusavyje dėl gydytojų.
Ji pateikė Lazdijų ligoninės pavyzdį: net pasiūlius tos pačios specialybės gydytojui tris kartus didesnį atlyginimą, kito specialisto pritraukti nepavyksta. Parlamentarės vertinimu, tokia konkurencija nėra teisinga.
Jos teigimu, Medicinos praktikos įstatymo projektu, sukėlusiu jaunųjų gydytojų nepasitenkinimą, ir buvo siekiama rasti kompromisą.
Šiuo metu numatyta, kad rezidentai regionuose turėtų praleisti 30 proc. rezidentūros laiko, tačiau didžiosios ligoninės, parlamentarės pastebėjimu, nenoriai išleidžia specialistus, nes mano, kad jie dar nepasirengę.
Ji taip pat nurodė, kad jaunieji medikai didžiosiose ligoninėse atlieka skirtingas užduotis: vienas – Santaros klinikose, kitas – Kauno klinikose. Todėl lieka klausimas, kaip tokioje sistemoje užtikrinti regionų poreikius.
Ieškoma ir kitų sprendimų, tarp jų – galimybės į regionus pritraukti vyresnius gydytojus, norinčius mažesnio darbo krūvio ir ramesnio tempo. Vis dėlto parlamentarė pripažino, kad vieno sprendimo, kuris tiktų visoms pusėms, kol kas rasti nepavyksta, nors medicinos paslaugų regionams labai reikia.

