Dronas praskriejo virš Lietuvos, bet nebuvo numuštas: ministras paaiškino, kas sutrukdė priimti sprendimą

Trečiadienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskrido dronas. Iš pradžių jo nebuvo galima naikinti, nes objektas skrido virš apgyvendinto miesto, o vėliau du bandymai jį neutralizuoti buvo nesėkmingi. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paaiškino, kodėl naikintuvai drono nesunaikino ir kada galėtų būti leidžiama oro erdvės pažeidėjus numušti be vizualaus jų patvirtinimo.

Apie tai ministras kalbėjo TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“.

Droną lydėjo naikintuvai, tačiau sprendimas jį sunaikinti nebuvo priimtas

Pasak R. Kauno, šis incidentas tiesiogiai susijęs su Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Tą naktį Ukraina atakavo Rusijos uostus Baltijos jūroje, o dėl Rusijos naudojamų elektroninės kovos priemonių dronas pakeitė kursą ir įskrido į NATO oro erdvę – Lietuvos teritoriją.

Lietuvos institucijos, ministro teigimu, reagavo pagal nustatytą tvarką: buvo pakelti naikintuvai, o geltonos ir raudonos spalvos gyventojų perspėjimo signalai suveikė taip, kaip turėjo. Drono skrydžio paveiktų rajonų gyventojai buvo įspėti, o NATO naikintuvai objektą lydėjo iš oro.

Pilotai vertino, kokiomis aplinkybėmis droną būtų saugu naikinti. Virš Kauno su juo buvo užmegztas vizualus kontaktas, tačiau sprendimas jo nenumušti priimtas dėl galimų padarinių ant žemės. Krintančios nuolaužos galėjo smarkiai apgadinti infrastruktūrą ar net sukelti grėsmę žmonių gyvybėms.

Be to, dronas nenusileido Lietuvoje ir jo skrydžio aukštis nemažėjo. Todėl buvo vertinama, ar jis kelia tiesioginį pavojų Lietuvos infrastruktūrai.

Kodėl Lietuva negali tiesiog perimti Lenkijos sprendimo?

Ministro taip pat buvo klausiama, kada Lietuva galės, kaip Lenkija, neatpažintą skraidantį objektą sunaikinti neturėdama vizualaus patvirtinimo.

R. Kaunas pabrėžė, kad Lenkija pati naudoja savo aviaciją ir karines pajėgas, todėl gali savarankiškai nustatyti jų taikymo taisykles. Lietuvoje veikia NATO oro policijos misija, todėl sprendimai priimami vadovaujantis NATO nustatyta tvarka.

Šios taisyklės suteikia pilotams galimybę reaguoti skirtingai, priklausomai nuo aplinkybių. Jei nėra vizualaus kontakto, tačiau nustatoma, kad objektas nekelia papildomos grėsmės ir nėra civilinis orlaivis, skrendantis be atsakiklio bei skrydžio plano, NATO gali priimti atitinkamą sprendimą. Kiekvieno incidento metu NATO vadavietė, Lietuvos kariuomenė ir pilotai kartu vertina situaciją.

Vis dėlto ministras teigė, kad iš anksto nustatytos absoliučios taisyklės nebūtų tinkamas sprendimas. Lietuva nėra karo padėtyje, o klaidingo sprendimo atveju NATO naikintuvas galėtų numušti civilinį orlaivį. Todėl, jo manymu, būtina sprendimus palikti NATO, Lietuvos kariuomenės ir profesionalių pilotų vertinimui.

Antidroninės gynybos prototipą planuojama turėti kitų metų pavasarį

R. Kaunas taip pat kalbėjo apie planuojamą sistemą, kuri į vieną sprendimą sujungtų akustinius sensorius, radarus, kameras ir kitas aptikimo priemones.

Ministras pabrėžė, kad tai nėra „Palantir“ sistema, nes šios programinės įrangos paskirtis apima gerokai daugiau sričių. Lietuva 2026 metais pradėjo kurti antidroninę oro gynybą, o jos prototipą planuojama turėti iki kitų metų kovo–balandžio. Sistema radarų informaciją papildytų akustinių sensorių, kamerų ir kitų priemonių duomenimis, todėl kariuomenė galėtų į grėsmes reaguoti greičiau.

Lietuvoje jau dislokuoti du JAV batalionai

Ministras patvirtino, kad Lietuvoje jau yra du Jungtinių Amerikos Valstijų batalionai su visa jiems reikalinga technika. Oficialus jų pasitikimas ir bataliono vėliavos iškėlimas numatyti pirmadienį, 2026 metų lapkričio 16 dieną.

Kalbėdamas apie galimybę amerikiečių karius Lietuvoje dislokuoti nuolat, R. Kaunas sakė, kad šis procesas vyksta, tačiau jo negalima vertinti kaip paprasto laiško išsiuntimo ir atsakymo laukimo. Tai esą ilgalaikis darbas.

Ministras pasveikino Lenkiją sulaukus pozityvių žinių dėl JAV pajėgų ir pažymėjo, kad tai stiprina viso regiono saugumą. Pasak jo, Lenkija šiuo klausimu dirbo ne vienus metus.

Lietuva taip pat siekia įrodyti turinti reikiamą infrastruktūrą ir galimybes, kad šalyje galėtų būti dislokuotos ne tik rotacinės, bet ir nuolatinės JAV pajėgos. Šis klausimas svarstomas, tačiau apie konkrečią proceso eigą, ministro teigimu, kol kas kalbėti būtų nekorektiška.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *