Lapkričio 12-ąją, minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) atkreipia dėmesį į pneumokokinę infekciją – vieną dažniausių bakterinio plaučių uždegimo priežasčių. Ši infekcija gali baigtis ne tik plaučių uždegimu, bet ir gyvybei pavojingu meningitu, kai uždegami smegenų dangalai, arba sepsiu, dar vadinamu kraujo užkrėtimu.
Pneumokokais gali užsikrėsti bet kuris žmogus, tačiau sunkios ligos eigos tikimybė didesnė mažiems vaikams, senjorams, lėtinėmis ligomis sergantiems ir nusilpusį imunitetą turintiems asmenims. Viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo infekcijos – vakcinacija.
Nemokami skiepai prieinami platesniam žmonių ratui
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai Lietuvoje nuo pneumokokinės infekcijos valstybės lėšomis skiepijami trimis dozėmis: sulaukę 2 ir 4 mėnesių bei 12–15 mėnesių amžiaus. Vis dėlto kasmet nuo 3,5 iki 4 tūkst. vienerių metų vaikų lieka nepasiskiepiję.
NVSC skelbia, kad 2025 metais trečiąją pneumokokinės vakcinos dozę buvo gavę 79,46 proc. vienerių metų vaikų. Šis rodiklis mažesnis nei 2024-aisiais, kai siekė 81,47 proc. Nuo 2015 metų, kai vakcinacija nuo pneumokokinės infekcijos įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, skiepijimo apimtys nė karto nepasiekė 90 proc.
Valstybės finansuojama vakcinacija taikoma ne tik vaikams, bet ir kitoms rizikos grupėms. Nuo 2025 metų pabaigos nemokamai pasiskiepyti gali visi 65 metų ir vyresni žmonės. Iki tol tokia galimybė buvo suteikiama nuo 75 metų.
Nemokami skiepai taip pat skiriami nustatytoms rizikos grupėms priklausantiems vaikams ir suaugusiesiems, įskaitant tam tikromis lėtinėmis ligomis sergančius asmenis. Išsamų rizikos grupių sąrašą galima rasti čia. Tačiau suaugusiųjų skiepijimo mastas išlieka labai mažas – kasmet nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepija vidutiniškai tik apie 1,1 proc. suaugusiųjų.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė pabrėžia, kad vakcinos yra viena veiksmingiausių priemonių apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos ir sunkių jos komplikacijų. Žmonėms, nepriskiriamiems rizikos grupėms, dėl galimybės skiepytis savo lėšomis ji rekomenduoja pasitarti su šeimos gydytoju.
Infekciją ne visada lengva pastebėti
Pneumokokinę infekciją sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae. Ji gali lemti plaučių uždegimą, meningitą, sepsį, sinusitą arba vidurinės ausies uždegimą. Bakterijos plinta oro lašeliniu būdu ir per artimą kontaktą. Pneumokokų gali būti ir sveikų žmonių nosiaryklėje, todėl žmogus kartais tampa infekcijos nešiotoju nejausdamas jokių simptomų.
Pneumokokinis plaučių uždegimas dažnai prasideda staigiai. Gali pakilti temperatūra, atsirasti kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, šaltkrėtis, prakaitavimas ir stiprus nuovargis. Pajutus tokius požymius reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis įvertintų būklę ir skirtų reikalingą gydymą.
Didžiausia sunkių pneumokokinės infekcijos formų rizika kyla vaikams iki 5 metų, 65 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat sergantiesiems lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ar kepenų ligomis, cukriniu diabetu ir onkologinėmis ligomis.
Didesnį pavojų infekcija kelia ir žmonėms, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus arba kuriems atlikta organų ar kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. NVSC atstovė pažymi, kad šiems asmenims liga gali sukelti sunkias komplikacijas ir kelti grėsmę gyvybei, todėl apsauga skiepais svarbi ir jos nereikėtų atidėlioti.
NVSC dalyvauja Europos projekte
NVSC kartu su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais įgyvendina Europos Komisijos finansuojamą projektą JARED „Bendrieji veiksmai dėl lėtinių kvėpavimo takų ligų“.
Šia iniciatyva siekiama visoje Europoje gerinti astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kitų lėtinių kvėpavimo takų ligų prevenciją, stiprinti ankstyvąją diagnostiką ir mažinti šių susirgimų naštą visuomenei.
Projektas truks 36 mėnesius – nuo 2024 metų gruodžio 1 dienos iki 2027 metų lapkričio 30 dienos. Jo metu dėmesys bus skiriamas skaitmeniniams sveikatos sprendimams, vakcinacijos ir higienos skatinimui, pagalbai metantiems rūkyti, oro taršos poveikio mažinimui bei gyventojų sveikatos raštingumo gerinimui. Ypatingas dėmesys numatytas pažeidžiamoms žmonių grupėms.

